Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga Š­P kryptimi, 70x45 m dydžio. P ir Š papėdėse buvo 4 m pločio, 2 m gylio griovys (užslinkęs). Šlaitai vidutinio statumo, 4­6 m aukščio. Į Š nuo piliakalnio, už užslinkusio griovio, iki 3 m aukščio kalvelėje nuolaidžiais šlaitais yra papilys. Papilio aikštelė ovali, pailga Š­-P kryptimi, 130x40 m dydžio.

Piliakalnį labai apardė ant jo 1526 m. pastatyta medinė bažnyčia ir aplink ją atidarytos kapinės, veikiančios iki šiol, užimančios ir papilį. Geriausiai išliko piliakalnio V šlaitas, apaugęs alyvomis.

Piliakalnis minimas ir Gurkių arba Sidabrės vardais.

Į V, P ir R nuo piliakalnio 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1990 ir 2003-­2004 m.). Joje rastas iki 90 cm storio kultūrinis sluoksnis, datuojamas IX­-XIII a., su grublėta ir žiesta keramika, įvairiais radiniais: sidabrinio lydinio gabalėliu, žalvariniais kalavijo makščių apkalo fragmentais, pasaginės segės ruošiniu, geležiniais peiliais, pentinu, yla, juvelyro plaktukais ir kt.

1 km į PR nuo piliakalnio yra VI-­XIII a. Užupių kapinynas, tyrinėtas 1990 m. 1990 m. A. Merkevičius piliakalnio P papėdėje padarė užslinkusio griovio pjūvį (20 m² plotas), aptiko piliakalnio papėdę juosiantį 4 m pločio, 2 m gylio griovį.

Piliakalnyje stovėjo paskutinė žiemgalių pilis Sidabrė. 1289 m. Livonijos ordinas užpuolė ir sudegino šios pilies priešpilį, tačiau pilies užimti neįstengė ir pasitraukė. 1290 m. žiemą jie pilį puolė su naujomis jėgomis. Dalis žiemgalių pasidavė, kiti pasitraukė į Lietuvą, o pilis buvo sudeginta.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu ­- XIII a.

Pasiekiamas Joniskio­-Žagarės plentu (153) Kalnelio centre pasukus į dešinę (Š), už 100 m.

Lit.: Šliavas, 1967, p. 54­56; 1969, p. 94­95; Ozols, 1971, p. 36­37 (Nr. 21); Merkevičius, 1992, p. 54­55; 1998, p. 383­384; Dakanis, 1994, p. 40 (Nr. 13); Zabiela, 1995a, p. 231­232 (Nr. 26); Stepiņš, 2003, p. 237­238; ; Vasiļausks, 2004.