Pirmasis piliakalnis (Raktuvės Kalnas) įrengtas Švėtės dešiniajame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga ŠR­-PV kryptimi, 70x30 m dydžio. V papėdėje, atrodo, buvęs griovys. Šlaitai ­ 6­7 m aukščio.

Piliakalnis labai suardytas nuo XIX a. vidurio jame laidojant mirusius, aikštelės centre pastačius medinę koplyčią. Nesuardytas išliko tik Š šlaitas. Piliakalnis 1998-1990 m. tvarkytas šalinant dėl kapų atsiradusias erozijas. Šlaituose auga paskiri lapuočiai.

Piliakalnio P, V ir Š papėdėse 5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1997 m.), kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, kaulinis verpstukas. 1999 m. E. Vasiliauskas piliakalnio aikštelėje ir Š šlaite ištyrė 44,9 m² dydžio plotą, aptiko iki 2,1 m storio kultūrinį sluoksnį su lipdyta ir žiesta keramika, įtvirtinimų liekanomis, įvairiais dirbiniais. Sluoksnyje išsiskyrė 3 horizontai. Ankstyvajame rasta tik lipdytos keramikos, kaulinis smeigtukas, gyvulių kaulų. Virš jo buvo sluoksnis su sudegusiais rąstais, tarp kurių rasta žiestos keramikos, akmeninė liejimo forma. Viršutiniame sluoksnyje aptikta smulkių žalvarinių papuošalų fragmentų, geležinių peilių, lipdytos ir žiestos keramikos.

Piliakalnyje stovėjo žiemgalių pilis Raktė, kurią Livonijos ordinas užėmė ir sudegino 1272 m. vėlyvą pavasarį. Po to pilis, matyt, buvo atstatyta, nes 1284­-1285 m. į ją atsikėlė Ordino spaudimo neatlaikę žiemgaliai iš Tervetės pilies. 1289 m. žiemą Ordinas staigiu puolimu puolė Raktę, užėmė jos papilį, kur užgrobė nemažai turto. Kitas tris dienas jie bandė pulti pilį, tačiau neįstengė jos užimti, nes piliakalnio šlaitai buvo padengti ledu. Vis dėlto tais pačiais metais žiemgaliai buvo priversti palikti pilį ir pasitraukti į paskutinį prieglobstį savo žemėse ­ Sidabrę. Raktę sudegino Heilingenbergo (Ordino pilis Tervetėje) komtūras ir ji nebeatstatyta.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. viduriu, I tūkst. viduriu -­ XIII a.

Pasiekiamas nuo Žagarės centro Raktuvės gatve važiuojant į Minčaičius 700 m (yra dešinėje).

Lit.: Wachtsmuth, 1877, p. 53­-54; Bielenstein, 1885, p. 291-­292; Sliavas, 1967, 56; 1969, 92­-93; Ozols, 1971, p. 26 (Nr. 15); LAA, p. 186 (Nr. 842); Balčiūnas, Dakanis, Strazdas, 1994, p. 279-­280; Jarockis, 1998a; Vasiliauskas, 2000; 2002; Stepiņš, 2003, p. 229­-231.