Piliakalnis (Šuneliškių Kalnas) įrengtas Nemuno viršutinės terasos aukštumos kyšulyje į Nemuno slėnį (dabar Kauno marios), suformuotame Šuneliškių Ravo upelio. Aikštelė - netaisyklingo trikampio formos, pailga ŠR-PV kryptimi, 32 m ilgio, 30 m pločio ŠR dalyje. Čia supiltas 32 m ilgio, 3 m aukščio, 11 m pločio pylimas, kurio išorinis 5,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 55 m ilgio, 13 m pločio, 2,5 m gylio griovį. Šis griovys ŠV šlaite, 3 m žemiau aikštelės virsta 3 m pločio terasa ir išeina į PV šlaite iškastą 7 m ilgio, 7 m pločio, 1 m gylio griovį, už kurio yra trikampis 10x7 m dydžio kyšulio smaigalys. Šlaitai statūs, 15-20 m aukščio.
Piliakalnį apardė apkasai, P šlaito apatinę dalį pradėjo griauti Kauno marios. 1998-2002 m. piliakalnis sutvarkytas: atkurtas ir sutvirtintas erodavęs šlaitas, nukirsta dalis medžių, įrengti laiptai, PV papėdėje pastatytas paminklas Kauno marių nuplautiems piliakalniams.
Piliakalnis žinomas ir Amalių vardu.
Į ŠR nuo piliakalnio 1 ha ploto teritorijoje yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 2000 m.). Iki 40 cm storio XIV a. kultūriniame sluoksnyje rasta keramikos, gyvulių kaulų, molio tinko.
1997 m. B. Dakanis ir 2000 m. G. Zabiela piliakalnio aikštelėje ir P šlaite ištyrė bendrą 47 m2 dydžio plotą, rado iki 20 cm storio kultūrinį sluoksnį su čia stovėjusių pastatų liekanomis, geležiniais: arbaletinės strėlės antgaliu, peiliu, žalvariniais: apkalu, kabučiu, žiesta keramika.
Piliakalnis datuojamas XIV a.
Pasiekiamas iš Vilniaus-Kauno autostrados važiuojant Neveronių, Pamario ir Marių gatvėmis, pastarojoje laikantis kairės (į PR ir ŠR) važiuoti iki galo ir betoninių plokščių keliu nusileisti prie Kauno marių (yra kairėje (ŠR)).
Lit.: Almonaitis, 1993; 1995; Balčiūnas, Dakanis, Strazdas; 1994, p. 279-280; Dakanis, 1994, p. 41-42 (Nr. 16); Zabiela, 1995a, p. 258 (Nr. 98); 2002e.
