Piliakalnis įrengtas Veisiejo ežero P krante esančios kalvos PV krašte (patvenkus ežerą jis atsidūrė pusiasalyje, tik P pusėje per pelkę besijungiančiame su sausuma). Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 30x24 m dydžio, apjuosta 1-3 m aukščio, 8-16 m pločio pylimu. Jo Š dalyje yra 1-1,5 m gylio įdubimas - senojo įvažiavimo vieta. R pylimo išorinis 4-5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 7 m pločio terasą, už kurios iškastas 9 m pločio, 1,2 m gylio griovys. Tyrimų metu čia rastas 7 m pločio, 1,2 m gylio griovys, 5 m pločio antras pylimas ir 5,5 m pločio, 1 m gylio antras griovys. V pusėje, 5 m žemiau pylimo, yra 4 m pločio terasa, 4 m žemiau jos yra antra 10 m ilgio, 15 m pločio terasa.
Piliakalnis apauga lapuočiais medžiais ir krūmais, aikštelė ir R šlaitas dar dirvonuoja.
R-ŠR papėdėse, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1962 m.). Joje rastas 60 cm storio III-IV a. kultūrinis sluoksnis su židiniais, stulpavietėmis, ūkinėmis duobėmis, žalvarine lankine sege, apyrankės dalimi, Romos moneta, brūkšniuota ir grublėta keramika, gyvulių kaulais.
1962 m. P. Kulikauskas ištyrė piliakalnio ŠR aikštelės dalį - 240 m2 plotą, padarė pylimo pjūvius ŠR ir P dalyse. Aikštelėje aptiktas 1 m storio kultūrinis sluoksnis su grublėta keramika bei 27 sudegintų mirusiųjų I tūkst. pr. Kr. kapai (kapinynas buvo prieš įrengiant piliakalnį). Pylimas supiltas per 2 kartus. Pirmas pylimas buvo 1,6 m aukščio, viršuje grįstas akmenimis. Paaukštintas pylimas išorėje sutvirtintas moliu, akmenimis. Jo viršuje įrengta stulpinės konstrukcijos gynybinė siena.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.
Pasiekiamas Veisiejų-Kapčiamiesčio plentu ties Navikais pasukus Paveisininkų link, ties pirmosiomis Paveisininkų sodybomis pasukus į dešinę (Š) link Veisiejo ežero. Sausesniu sezonu prie piliakalnio galima prieiti pusiasalio R pakraščiu per pelkę, kitu laiku geriau plaukti valtimi.
Lit.: Kulikauskas, 1970a; 1982, p. 17-19, 22, 33, 63, 77-78, pav. 7-21; LAA, p. 131 (Nr. 559); Zabiela, 1991, p. 27, 31-32; Tarasenka, 1997, p. 84-85.
