Piliakalnis įrengtas didelės ŠV-PR kryptimi pailgos aukštumos aukščiausioje PR dalyje. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, PR galu kiek lenkta į P, 5 m žemesne PR dalimi. Jos ilgis - 126 m, plotis - 50 m. Aikštelė apjuosta skirtingomis pylimų eilėmis: ŠV - viena, PR - dviem. PR aikštelės dalyje jos pakraščiuose supiltas 1 m aukščio, 7 m pločio pylimas. ŠV aikštelės dalyje pylimo aikštelės pakraščiuose nėra. Čia šlaitai viršutinėje 3-3,5 m aukščio dalyje pastatinti, leidžiasi į 2,5-3,5 m pločio, 0,8 m gylio griovį, už kurio supiltas 1-1,8 m aukščio, 6 m pločio pylimas 4-5 m aukščio išoriniu šlaitu. PR dalyje šis pylimas yra 6 m žemiau aikštelės kraštuose esančio pylimo, irgi 1 m aukščio, 8 m pločio. Išorinis šlaite esančio pylimo šlaitas pereina į natūralius kiek mažiau stačius kalvos šlaitus. Tokiu būdu PR aikštelės dalis įtvirtinta dviem pylimais ir tarp jų esančiu grioviu, o ŠV - tik grioviu ir pylimu (jo nėra tik ŠV kampe).

Piliakalnis apardytas arimų. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais.

Piliakalnis žinomas ir Pagirgždūčio vardu. Jo PR dalis jau yra Kelmės rajono Kražių seniūnijoje.

750 m į ŠV nuo piliakalnio, žemesnės kalvos, nepanaudotos piliakalniui, centrinėje dalyje, viršuje yra 100x50 m dydžio užpelkėjusi dauba - greičiausiai senojo kulto vieta.

Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia - XIII a.

Pasiekiamas iš Varnių-Karklėnų kelio Kęsuose pasukus į kairę (ŠR), pavažiavus 600 m, buvusių fermų teritorijoje pasukus į dešinę (PR), pavažiavus ir paėjus 1 km kalvos ŠR šlaitu ir viršumi per mišką einančiu keliuku (yra kelio gale).

Lit.: Покровский, 1899, c. 146; Krzywicki, 1906, p. 24-25, 27; Kšivickis, 1928, p. 24-27; Покровский, 1909, с. 94-95; Avižonis, 1927, p. 24-26; Valančius, 1972, p. 361, 379-380; LAA, p. 65 (Nr. 220).