Piliakalnis (Pilies Kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje, Nemuno kairiajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 100x50 m dydžio, kiek smailesniu R galu. Joje matyti iki 1 m skersmens akmenų. Šlaitai statūs, 6 (V)-30 m (P) aukščio.
Aikštelės PV pusėje yra iš akmenų mūrytas 11,5 m skersmens bokštas 3,5 m storio sienomis, išlikęs iki 3 m aukščio. ŠV aikštelės dalyje, 27 m į Š nuo šio bokšto iškasta didelė duobė kitam bokštui, tačiau jis nepastatytas, padėti tik keturkampiai pamatai. Duobės kastos ir bokštus jungiančioms sienoms. P šlaitas erodavęs. Aikštelė dirvonuoja, Š šlaite auga smarkiai praretintos pušys. R šlaite įrengti laiptai.
V, ŠR, R, Š pašlaitėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1975 m.). Joje rastas akmeninis kirvis, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų.
1962 m. V. Daugudis ir K. Mekas, 1975 ir 1977 m. J. Markelevičius piliakalnyje ištyrė apie 250 m2 dydžio plotą, aptiko iki 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį su brūkšniuota ir grublėta keramika.
Nustatyti 3 piliakalnio apgyvendinimo etapai, iš kurių ankstyviausias buvo I tūkst. pirmos pusės - vidurio, vidurinis - II tūkst. pradžios - XIV a. (?) ir trečias susijęs su mūrinės pilies statyba. Pagal istoriografijoje vyraujančią tradiciją Liškiavos mūrinė pilis pradėta statyti XV a. pradžioje prieš Žalgirio mūšį ir liko neužbaigta. Tiesioginių istorinių šaltinių duomenų apie ją nėra.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia - viduriu ir II tūkst. pradžia - XV a.
Pasiekiamas nuo Liškiavos bažnyčios pavažiavus plentu Baltašiškių link 800 m (yra kairėje (į P), tarp plento ir Nemuno).
Lit.: Gloger, 1888, p. 7679; Jodkowski, 1908, p. 73-74; Totoraitis, 1908b; Radziukynas, 1909, p. 27-28; Šneideris, 1934; Mekas, 1963; 1971; LAA, p. 99 (Nr. 391); Markelevičius, Patkauskas, 1977; Gliogeris, 1992, p. 4849; Tarasenka, 1997, p. 158-159; Zabiela, 2001d, p. 30-31.
