Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniajame krante, slėnio krašte esančios aukštumos pakraštyje, Kartupio kairiajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 36x28 m dydžio. Jos R krašte supiltas 7 m aukščio, 21 m pločio pylimas, kurio išorinis 8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 25 m pločio, 2,5 m gylio griovį 7 m pločio dugnu. ŠV šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasos liekanos. PR pylimo papėdėje griovio lygyje yra 3 m pločio terasėlė - greičiausiai čia buvusio kelio vieta. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Kartupis nuplovė aikštelės Š ir V dalis. Piliakalnis pradėtas tvarkyti: nukirsta didesnė dalis medžių.
Į R nuo piliakalnio 1,3 ha plote yra gyvenvietės pėdsakų.
Piliakalnyje lokalizuojama 1283 m. žiemą kryžiuočių užpulta ir užimta Bisenės pilis pirmoji kryžiuočių užpulta pilis Lietuvoje. Pilis buvo atstatyta, kryžiuočių pulta 1313 m. vasarą ir dar kartą rudenį, tuomet buvo sudeginti jos abu papiliai. Kryžiuočiai pilį sudegino užpuolę ją sargybos keitimosi metu 1316 m. balandžio 4 d. Piliakalnis datuojamas XIII-XIV a. pradžia.
Pasiekiamas JurbarkoKauno plentu (141) pavažiavus 1 km į R nuo Vytėnų pilies, tik perkirtus Kartupio upelį (yra kairėje).
Lit.: LAA, p. 81 (Nr. 300); Batūra, 2001, p. 82-83; Baranauskas, 2003, p. 65, 79.
