Pirmasis piliakalnis (Palemono Kalnas) įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Aikštelė beveik trikampė, pailga R-­V kryptimi, 50 m ilgio, 35 m pločio R. Jos R gale supiltas 7 m aukščio, 20 m pločio pirmasis pylimas, kurio išorinis 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 4 m gylio griovį 4 m pločio dugnu (geriausiai išliko PR šlaite), juosusį ir piliakalnio Š papėdę. Griovio išorinėje pusėje supiltas antras 3 m aukščio, 10 m pločio pylimas (geriau išlikęs tik Š ir PR dalyse). V šlaite, 6 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 30 m aukščio, viršutinėje 6-­8 m aukščio dalyje dirbtinai pastatinti.

Piliakalnis apardytas arimų, pirmajame pylime iškasta didžiulė duobė, aikštelės kraštuose -­ apkasas. Dirvonuoja. Į piliakalnį nuo Seredžiaus miestelio apatinės dalies į viršų įrengti laiptai.

Piliakalnyje stovėjo Pieštvės pilis (1293-­1363 m.). Ją kryžiuočiai puolė 1293 m. liepos 25 d., 1298 m., 1318 m. rudenį (kiekvieną kartą sudeginti papiliai), 1319 m., 1322 m. vasarį, 1345 m. vasarį, 1357 m. 1363 m. balandį Pieštvės pilis užimta ir sudeginta po derybų, pasitraukus jos įgulai. Pieštvės pilis vėl buvo atstatyta po Žalgirio mūšio (minima 1412-­1413 m.).

R ir P papėdėse 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos bei žiestos keramikos, molio tinko, gyvulių kaulų.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu ­- XV a. pradžia.

Pasiekiamas važiuojant pro Seredžiaus bažnyčios P pusę 400 m į V asfaltuota gatve iki galo, nuo jo į V ­ 100 m.

Lit.: Покровский, 1899, c. 134; LAA, p. 151 (Nr. 664); Gliogeris, 1992, p. 102; Batūra, 2003; Baranauskas, 2003, p. 65, 87-­88.