Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Nemuno kairiojo kranto (dabar Kauno marių) slėnio pakraštyje. Aikštelė ovali, orientuota Š-P kryptimi, 6,5 m ilgio ir 9 m pločio. Jos P pusėje supiltas 1 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Po kasinėjimų piliakalnyje liko iš aikštelės centro į V pusę išeinanti 2 m pločio, 1 m gylio duobė. Š šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Piliakalnis apaugęs praretintais medžiais.
Š ir R papėdėse 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos.
1925 m. vasario 18 d. aikštelę kasinėjęs J. Stankevičius aptiko apie 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį, viršuje užplūktą moliu.
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Pasiekiamas iš Vaišvydavos-Viršužiglio kelio pasukus į Samylus, Samylų Š dalyje, už sandėlių, už upelio pavažiavus į dešinę (RP) 800 m žvyruotu keliu iki jo galo (yra 30 m į dešinę (V), miške).
Lit.: Stankevičius, 1925; LAA, p. 149 (Nr. 654); Tarasenka, 1997, p. 52-53. 337
