Piliakalnis buvo įrengtas aukšto kairiojo Nemuno kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 18x12 m dydžio, 1 m aukštesniu R galu (nuskleistas pylimas?). 2,5 m žemiau aikštelės, PV šlaite buvo terasa. Šlaitai statūs, 8 (V ir P) - 21 m aukščio, viršutinėje dalyje buvę pastatinti.
Piliakalnis visiškai nuplautas Kauno marių XX a. 7-8 dešimtmečiuose.
PR ir PV papėdėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1998-2001 m.). Joje aptiktas iki 60 cm storio II-IV a. kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota, grublėta ir gludinta keramika, akmeniniais galąstuvais, geležiniu peiliuku, titnago nuoskalomis, geležies gargažėmis. Gyvenvietės Š dalis irgi nuplauta Kauno marių.
1956 m. R. Kulikauskienė ištyrė beveik visą piliakalnio aikštelę (108 m2), rado 0,62 m storio kultūrinį sluoksnį su akmenų grindiniais, sudegusio medinio daugiau nei 3,5x2,5 m dydžio pastato liekanomis, brūkšniuota, grublėta ir lygia keramika. Kultūrinį sluoksnį sudaro du horizontai, kurių apatinis datuojamas pirmaisiais amžiais po Kr., viršutinis - I tūkst. viduriu.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pirmąja puse - viduriu.
Lit.: Petrauskaitė, 1959; Kulikauskas, 1965, p. 236-237; LAA, p. 188 (Nr. 852); Tarasenka, 1997, p. 56-57; Kvizikevičius, 2000; 2002a; 2002b.