Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje prie Šalpalės ir Vytauto santakos. Aikštelė trikampė, pailga Š-P kryptimi, 36 m ilgio, 26 m pločio Š gale. Jos Š krašte supiltas 26 m ilgio, 4 m aukščio, 24 m pločio pylimas, kurio 6 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 7 m pločio, 1,7 m gylio griovį, už kurio kyla 0,8 m aukščio, 4 m pločio antras pylimas. R pylimo gale yra senasis įvažiavimas. Šlaitai statūs, 15 m aukščio.

Pylimas apardytas duobių, paliktų XIX a. antrojoje pusėje piliakalnį kasinėjant kunigaikščiui Oginskiui (rasta žalvarinių dirbinių). Piliakalnis apaugęs mišriu mišku, aikštelė dirvonuoja.

Jis žinomas ir Mataičių vardu.

500 m į Š nuo piliakalnio yra VIII-­XI a. senkapis, tyrinėtas 1909 m.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.

Pasiekiamas iš Veiviržėnų­-Judrėnų kelio pasukus į Endriejavą pro Mataičius, ties buvusiomis Norgėlų fermomis ­- į dešinę (R) keliu, pavažiavus į R, P ir vėl į R (laukais) 1,3 km (yra kairėje).

Lit.: Покровский, 1899, c. 96; LAA, p. 116 (Nr. 478).