Piliakalnis įrengtas Akmenos kairiajame krante, santakoje su Pilsupiu (dabar tvenkinys) esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė beveik keturkampė, orientuota Š-P kryptimi, 35 m ilgio, 60 m pločio, 2 m aukštesniu V kraštu. Jos P krašte supiltas lenktas 60 m ilgio, 1,6 m aukščio, 8 m pločio pylimas. 20-30 m į P nuo pylimo yra 15 m pločio, iki 1 m aukščio paaukštėjimas, susidedantis iš trijų 5 m pločio nuardytų pylimų, buvusių perskirtų grioviais. Piliakalnio šlaitai statūs, 10-12 m aukščio.
Jis labai apardytas arimų, apkasų bei šlaitų erozijos (1993-1994 m. sustabdyta). Aikštelė dirvonuoja, šlaituose auga reti lapuočiai medžiai.
Į P nuo piliakalnio 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 600 m į V yra V-VI a. senkapis, tyrinėtas 1979 m.
1979-1980 m. A. Merkevičius piliakalnyje ištyrė bendrą 605 m2 dydžio plotą, aptiko iki 1 m storio kultūrinį sluoksnį su pastato liekanomis, geležiniais peiliais, ylomis, akmeniniais galąstuvais, trintuvu, moline liejimo forma, brūkšniuota, grublėta ir lygia keramika, gintaro gabalėliais. PR dalyje padarius pylimo pjūvį nustatyta, kad jis piltas iš molio, per vieną kartą, buvo 5 m pločio, šonuose sutvirtintas iš stambių akmenų krautomis sienelėmis. Iš aikštelės pusės prieš pylimą buvo 4 m pločio, iki 1 m gylio griovys, išorinėje pylimo pusėje - kitas 4 m pločio, 1 m gylio griovys.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - IV a.
Pasiekiamas Kretingos-Tūbausių keliu pravažiavus Kurmaičius ir prieš Pilsupį pasukus į kairę (V), už 500 m (yra 50 m į dešinę (Š), už kanalo).
Lit.: Покровский, 1899, c. 87; LAA, p. 91 (Nr. 353); Merkevičius, 1980; 1982; Daugudis, 1992b, p. 65; 1995, p. 136; Zabiela, 2002a, p. 93-94.
