Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Lėvens kairiajame ir Pilupio dešiniajame krante, jų santakoje. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 50x30 m dydžio. Jos R krašte supiltas 36 m ilgio, 1,5 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 2,7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 2,5 m gylio griovį, iškastą ir piliakalnio Š šlaite, 4 m žemiau aikštelės, kur jis yra 4 m pločio ir 0,5 m gylio. Už šio griovio supiltas 2,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas, kuris Š šlaite yra 90 m ilgio, 6 m pločio, 1 m aukščio. Aikštelės P pusėje supiltas 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 14-16 m aukščio. 
 XX a. 7 dešimtmetyje supylus naują Panevėžio-Kupiškio plento sankasą į P nuo piliakalnio, Pilupis pradėjo ardyti piliakalnio P šlaitą. Piliakalnis apaugęs lapuočiais. 
 Jis žinomas ir Skverbų bei Palėvenės vardais. 
 Į R-PR ir Š nuo piliakalnio 1,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos. 300 m į ŠV nuo piliakalnio buvo III-V a. pilkapynas (tyrinėtas 1909 m.) 
 Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia. 
 Yra į dešinę (Š) nuo Kupiškio-Subačiaus plento (122) prieš pat plentui leidžiantis į Pilupio upelio slėnį. 
 Lit.: Покровский, 1899, c. 65; LAA, p. 156 (Nr. 688); Balčiūnas, Dakanis, Merkevičius, Zabiela, 1998b, p. 174.