Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Karklos upelio dešiniajame krante. Aikštelė trikampė, pailga ŠV­-PR kryptimi, 30 m ilgio, 35 m pločio ŠV dalyje. ŠV aikštelės pakraštyje supiltas nežymaus puslankio formos 40 m ilgio, 0,8 m aukščio, 7 m pločio pylimas, kurio išorinis 1 m aukščio šlaitas leidžiasi į 6,5 m pločio terasą. Pastarosios išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į dabar jau užlygintą griovį. Šlaitai statūs, 8­-12 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, jo Š dalis nuplauta Karklos upelio, pylimas ištisai iškasinėtas bulviarūsiais, jo Š dalyje ir dabar tebėra rūsys. Apaugęs lapuočiais.

PR ir ŠV piliakalnio papėdėse, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1994 m.). Iki 50 cm storio I tūkst. pirmosios pusės kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, geležinio smeigtuko fragmentas, brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, geležies gargažių, molio tinko. ŠR papėdėje yra dabar jau beveik užakęs šventu laikomas šaltinis. 250 m į P nuo piliakalnio buvo VI-­VII a. pilkapynas (sunaikintas).

Piliakalnis datuojamas I tūkst.

Pasiekiamas iš Molėtų­-Alantos plento (119) pasukus Adomiškėlio-Vaikšniūnų keliu, pervažiavus už Virintos esantį kanalą, pasukus į kairę (ŠV) keliuku ir pavažiavus 430 m iki sodybos (yra į R nuo jos).

Lit.: Dakanis, 1994, p. 41 (Nr. 15); Zabiela, 1995a, p. 233­-234 (Nr. 31); Strazdas, Zabiela, 1996.