Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, bevardžio upelio krante. Aikštelė apvali, 46 m skersmens, buvusi apjuosta pylimu, kuris geriausiai išliko ŠV šone, kur yra 0,5 m aukščio ir 6 m pločio. Aikštelėje rastos trinamosios girnos, brūkšniuotos keramikos. Šlaitai statūs, 4-11 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų. Piliakalnis dirvonuoja, ŠR-ŠV šlaituose auga eglės, pušys ir beržai.
Visose piliakalnio papėdėse, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir lygios keramikos. 100 m į Š nuo piliakalnio yra I tūkst. vidurio pilkapynas.
1913 m. L. Kšivickis ištyrė aikštelės Š dalį - iš viso 750 m2. Aptiktas 0,6-1,2 m storio kultūrinis sluoksnis su židiniu, akmenų grindiniais, akmeniniu kirviu su skyle kotui, trinamosiomis girnomis, galąstuvais, 50 kaulinių įrankių: ietigaliais, adikliais, smeigtuku; geležiniais dirbiniais: ylomis, sagtimi, peiliu-pjautuvėliu, dalgiu, žalvarine viela, Djakovo tipo svoreliu, verpstukais, 56 plokščiais apskritais svoreliais, brūkšniuota ir lygia keramika. 30 cm storio kultūrinis sluoksnis aptiktas ir R šlaite.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse - I tūkst. viduriu.
Pasiekiamas Gečių-Kuktiškių žvyrkeliu (yra 50 m į kairę (ŠV) nuo jo).
Lit.: Krzywicki, 1914, p. 1832; LAA, p. 185 (Nr. 836); Zabiela, 1990a, p. 206.
