Piliakalnis yra Pienios kairiojo kranto (dabar čia tvenkinys) aukštumos kyšulyje, jos santakoje su bevardžiu upeliuku. Aikštelė ovali, pailga PR–ŠV kryptimi, 37x28 m dydžio, 3 m žemiau aikštelės šlaite apjuosta pylimu, kuris geriausiai išliko R ir V dalyse, o Š šlaite tėra 2 m pločio terasa. ŠV šlaite prieš pylimą dar yra iškastas 9 m pločio, 4 m gylio, 5 m pločio dugne griovys, už kurio supiltas 4 m aukščio, 14 m pločio pylimas. PR pusėje yra 3 m pločio griovys, už kurio supiltas 1 m aukščio, 12 m pločio pylimas. P šlaite, 1 m žemiau aikštelės yra 8 m pločio terasa. Aikštelėje yra kultūrinis sluoksnis. Šlaitai statūs, 10–16 m aukščio, Š šlaitas viršutinėje 2 m dalyje tarp terasos ir aikštelės pastatintas. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, minimas ir Piktagalio vardu.

Į Š nuo piliakalnio, kitapus daubos, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 250 m į R nuo piliakalnio yra XIII–XVII a. senkapis (tyrinėtas 1971 m.). Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Janušavos–Traupio žvyrkeliu iškart už Penionių pasukus į kairę (V), pavažiavus lauko keliuku į V, po to į P, pro apleistą sodybą, nuo jos vėl į V iki sodybos prie Pienios tvenkinio – iš viso 1,5 km, nuo jos paėjus 250 m į V, palei Pienios tvenkinio krantą (yra dešinėje, perėjus upeliuką).

Lit.: LAA, p. 104 (Nr. 418).