Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiajame krante, slėnio pakraštyje esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė apvali, 17 m skersmens. Jos ŠV krašte supiltas 1 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 20 m aukščio.
Piliakalnis apaugęs praretintais lapuočiais, PV šlaitas dirvonuoja.
R-PR pašlaitėje, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1956-1957 m. Joje rastas iki 1,2 m storio I tūkst. kultūrinis sluoksnis su židiniais, ūkinėmis duobėmis, moliniais verpstukais, geležine yla, molinio tiglio dalimi, brūkšniuota, grublėta, gludinta ir lygia keramika, gyvulių kaulais. Anksčiau čia buvo rasta ir žiestų šukių su banguotu raštu.
1956-1957 m. O. Kuncienė ištyrė beveik visą aikštelę (209 m2). Joje aptiktas 1,2-1,25 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame išskirti du horizontai. Iki 65 cm storio apatiniame horizonte aikštelės centre aptiktas ovalus 6x4 m dydžio stulpinės konstrukcijos pastatas su moline asla ir atviru židiniu, vėliau interpretuotas kaip pagoniška šventykla, akmenų grindinių, brūkšniuota keramika. Iki 60 cm storio viršutiniame horizonte rasta židinių liekanų, akmenų grindinių, geležinės ylos fragmentas, grublėtos keramikos.
Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Pasiekiamas iš Pakuonio-Piliuonos plento pasukus Kėbliškio-Bačkininkėlių keliu, nusileidus į Nemuno slėnį, pasukus į kairę (ŠV) ir pavažiavus 300 m lauko keliuku (yra 100 m į dešinę (ŠR) nuo kelio).
Lit.: Tarasenka, 1956, p. 48; 1997, p. 112-113; Navickaitė, 1959b; Volkaitė-Kulikauskienė, 1959, p. 128-129; Kulikauskas, 1965, p. 232-233; LAA, p. 34 (Nr. 50); Zabiela, 1991, p. 24-26, 30-31; Daugudis, 1992b, p. 65-66; 1995, p. 136-137; Zabiela, 2002a, p. 86-88.
