Antrasis piliakalnis yra 750 m į R nuo pirmojo. Jis įrengtas aukštumos krašte, Nemuno ir Skardupio santakoje, jų kairiajame krante. Aikštelė nuplauta Skardupio, apie ją duomenų nėra. Išliko tik jos V pusėje supiltas 45 m ilgio, 16 m pločio pylimas 5 m aukščio išoriniu šlaitu. Pylimas dirvonuoja, jo griuvimas į Skardupį 2002 m. sustabdytas.
Į Š ir V nuo piliakalnio, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1964-1965 m.). Jos 50 cm storio III-VIII a. kultūriniame sluoksnyje rasta ūkinių duobių, židinių, moliniai verpstukai, geležiniai: kaltas, peilis, yla, dalgis, akmeniniai galąstuvai, trinamosios girnos, žalvarinė grandelė, brūkšniuotos, lygios, gludintos ir grublėtos keramikos (tarp jų grublėto puodo dugnas su ženklu - kryžiumi apskritime), šlako, gyvulių kaulų.
1965 m. V. Daugudis padarė dalinį pylimo pjūvį jo vidurinėje dalyje ir R gale - iš viso 220 m2. Nustatyta, kad pylimas buvo mažiausiai 3-4 kartus aukštinamas bei 6-7 kartus taisytas. Pirmasis piliakalnio pylimas pirmaisiais amžiais po Kr. buvo 2 m aukščio, supiltas iš smėlėtos žemės, kuri sutvirtinta mediniais rąstais ir akmenimis. I tūkst. viduryje ant šio pylimo užpiltas 1 m storio žemių sluoksnis, kuris tvirtintas 15-20 cm skersmens išilgai pylimo guldytais rąstais, o paviršius akmenimis. Paskutiniame jo tvirtinimo etape į pylimą supilta iki 1,5 m storio smėlėtos žemės, ant pylimo pastatyta medinė gynybinė konstrukcija, iš kurios liko degėsiai.
2002 m. V. Kliaugaitė pylimo R krašte ištyrė 47 m2 dydžio plotą, aptiko iki 2,5 m storio iš žvyro ir smėlio supiltus sluoksnius su brūkšniuota ir grublėta keramika, akmens amžiaus radiniais. Po pylimu rastas paleolito kultūrinis sluoksnis.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas iš Balbieriškio-Dubių kelio, pervažiavus Mikasą, ties kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę (R) pro tarpą tarp sodybos ir karjero, lauko keliuku pavažiavus į R 400 m.
Lit.: Radziukynas, 1909, p. 19-20; Даугудис, 1966, c. 6-7; Taутавичюс, 1970, c. 225; LAA, p. 116 (Nr. 480); Kulikauskas, 1982, p. 21-22, 32-33, 47, 79; Zabiela, 1991, p. 27, 31; Tarasenka, 1997, p. 124-125.
