Piliakalnis įrengtas Šušvės dešiniajame krante, santakoje su Vingriu (dabar - tvenkinys). Aikštelė trikampė, 36 m ilgio Š-P kryptimi ir 17 m pločio P. Čia supiltas 4,5 m aukščio, 25 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 40 m ilgio, 8 m pločio, 2,35 m gylio (nustatyta tyrimų metu) griovį. Šlaitai statūs, 11 m aukščio.
Aikštelės R kraštas nugriuvęs. Piliakalnis dirvonuoja.
Į P ir ŠV nuo piliakalnio, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1977-1978 m.). Rastas iki 1,2 m storio I tūkst. pradžios - II tūkst. pradžios kultūrinis sluoksnis su židiniais, stulpavietėmis, geležiniais peiliais, dalgiu, akmeninio kirvio dalimi, grublėta bei lygia keramika. 800 m į P yra III-IV a. pilkapynas, tyrinėtas 1977 m.
1977-1978 m. A. Merkevičius ištyrė visą piliakalnio aikštelę, padarė gynybinio griovio pjūvį - iš viso 413 m2. Aikštelėje aptiktas iki 2,4 m storio I tūkst. pradžios - II tūkst. pradžios kultūrinis sluoksnis, susidedantis iš dviejų horizontų. Apatiniame iki 25 cm storio I tūkst. pradžios horizonte aptikta stulpaviečių, lygios keramikos, gyvulių kaulų. Viršutiniame horizonte aptiktos 6 medinių pastatų liekanos su geležiniais peiliais, ylomis, akmeniniais galąstuvais, žalvarine pasagine sege, kabučiu, žiedu, kauliniu apkalu, moliniu tigliu, grublėta, lygia ir žiesta keramika. Nustatyta, kad pylimas piltas mažiausiai per du kartus.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Grinkiškio-Vaitiekūnų keliu (yra Vaitiekūnų pradžioje, 80 m į kairę (R), tvenkinio V krante).
Lit.: Покровский, 1899, c. 121; LAA, p. 174 (Nr. 782); Merkevičius, 1978b; 1980b.
