Piliakalnis įrengtas kranto kyšulyje, Nemuno ir Šerentos santakoje. Aikštelė netaisyklingo trikampio formos, pailga R-V kryptimi, 50 m ilgio, 30 m pločio R pusėje. Joje rasta lipdytos keramikos. Aikštelės R pusėje supiltas 35 m ilgio, 4 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio 6 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 35 m ilgio, 15 m pločio, 2 m gylio griovį. Šlaitai į upių slėnius statūs, 10-20 m (į Nemuną) aukščio.
Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir pylimas apaugę lapuočiais. Piliakalnis apardytas arimų, P pylimo kraštas apardytas čia ėjusio kelio.
Į Š, R ir P nuo piliakalnio yra 2 ha ploto papėdės gyvenvietė (tyrinėta 2001 m.), kurioje rasta grublėtos keramikos, židinys. 200 m į PV nuo piliakalnio yra I tūkst. kapinynas (tyrinėtas 1984 m.).
Piliakalnyje stovėjo 1295 m. kryžiuočių sudeginta Kimelio pilis.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - XIII a.
Pasiekiamas KiduliųSudargo plentu (184) (yra 50 m į dešinę (Š) nuo jo, ties pirmu didesniu posūkiu į kairę, plentui pradėjus leistis į Šerentos upelio slėnį).
Lit.: Batūra, 1987; Dakanis, 1994, p. 43 (Nr. 21); Zabiela, 1995a, p. 235-236 (Nr. 36); Baranauskas, 2003, p. 64, 82.
