Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Nemuno kairiajame ir Paausės dešiniajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 49x18 m dydžio. Jos R gale supiltas 3,5 m aukščio, 21 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 1 m gylio griovį. Žemės pylimui imtos iš 20 m pločio įdubos priešais pylimą. V piliakalnio šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra trikampė 10 m ilgio, 10 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 25-30 m aukščio.

Š šlaitas, aikštelė ir pylimas beveik visiškai iškirsti, kita apaugę lapuočiais.

Į V-PR nuo piliakalnio, 7 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1997 m.), kurioje rasta graikiška Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus moneta, pasaginių segių ir jų dalių, apyrankės ir antkaklės fragmentai, susilydžiusio žalvario fragmentų, grublėtos ir lygios keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Kriūkų-Zapyškio keliu kiek neprivažiavus Žemosios Panemunės (yra dešinėje (P)).

Lit.: Połujanski, 1859, p. 398; Makarevičius, 1925, Nr. 42; LAA, p. 188 (Nr. 851); Tarasenka, 1997, p. 154-155; Ivanauskas, 1998, p. 454.