Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Brastos dešiniojo kranto slėnyje. Aikštelė beveik apvali, kiek pailga ŠV-PR kryptimi, 22 m ilgio, 20 m pločio. Joje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų. Jos PR krašte supiltas 18 m ilgio, 2 m aukščio, 8 m pločio lenktas pylimas, ŠV krašte - 1,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į šlaite iškastą 25 m ilgio, 5 m pločio, 0,7 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 20 m ilgio, 1,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas 1,6 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 7-8 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs tankiais lapuočiais medžiais ir krūmais.

ŠR ir PV papėdėse, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. 570 m į P nuo piliakalnio yra VIII-XII a. pilkapynas. 350 m į ŠR yra Kiaulėkų piliakalnis.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Eišiškių-Pirčiupių plento (105) Gėlūnuose žvyrkeliu pasukus į dešinę (V), pavažiavus 2 km, už Šilo miško antroje sankryžoje laukuose pasukus į dešinę (Š), už 300 m, ties pirmomis Valakavičių kaimo sodybomis keliuku pavažiavus 300 m iki V sodybos, nuo jos paėjus per dirvoną į ŠV 200 m (yra priekyje - medžiais apaugęs kalnelis).

Lit.: LAA, p. 174 (Nr. 784).