Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Akmenos dešiniajame krante, jos slėnyje. Aikštelės orientacija neaiški, nes beveik visą piliakalnį nuplovė Akmena. Išliko tik jo 2-3 m pločio, 40 m ilgio V kraštas, kurio Š dalyje yra pylimo liekanos (pakilimas). Š šlaite, 6 m žemiau pylimo liekanų iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 1 m aukščio, 4,5 m pločio antras pylimas. Už antro pylimo yra 2,5 m pločio terasa, 2 m žemiau kurios yra antra 3 m pločio terasa. ŠV šlaite, už antro pylimo yra 11x7 m dydžio terasa. Š papėdėje yra 37 m pločio, 9 m gylio griovys, skiriantis piliakalnį nuo toliau į Š esančios kalvos dalies, kurioje greičiausiai buvo papilys, irgi nuplautas Akmenos (liko tik V kalvos šonas be įtvirtinimų žymių). Šlaitai statūs, 17-20 m aukščio.

Piliakalnio liekanos apaugę tankiomis liepomis ir eglėmis.

Piliakalnyje stovėjo Pūtvės pilis. Ją 1307 m. paryčiais puolė Ragainės komtūro Folčo vadovaujama Ordino kariuomenė, sudegino papilį. 1308 m. pilėnas Spūdas išdavė pilį tam pačiam komtūrui, slapta atidaręs jos vartus. Ordino kariai pilies įgulą išžudė, o pilį su papiliu sudegino. Vėliau pilis buvo atstatyta. 1328 m. pilis Ordino karių paryčiais vėl užpulta ir sudeginta, joje buvę žmonės išžudyti.

Piliakalnis datuojamas XIV a.

Pasiekiamas iš Šilalės-Tauragės plento (164) Indijoje pasukus į kairę (ŠR), pavažiavus 600 m, nusileidus į Akmenos slėnį, pasukus į dešinę (R) pro antrą sodybą dešinėje ir paėjus 200 m.

Lit.: Krzywicki, 1909, p. 38; LAA, p. 70 (Nr. 240); Baranauskas, 2003, p. 61-62, 89.