Piliakalnis įrengtas į PR nuo Medvėgalio kalno esančioje žemesnėje kalvoje. Aikštelė trapecinė, pailga PR-ŠV kryptimi, 90 m ilgio, 30 pločio ŠV krašte, 16 m pločio PR. Jos PR kraštas 3 m žemesnis už centrinę dalį, kuri palikta nelyginta. ŠV aikštelės krašte supiltas 1,5 m aukščio, 16 m pločio pylimas, PR krašte - 1 m aukščio, 14 m pločio pylimas. ŠV šlaite, 8 m žemiau pylimo yra 10 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 26 m pločio, 2 m aukščio antras pylimas. 5 m žemiau jo yra 3 m pločio, 0,5 m gylio antras griovys ir 7 m pločio, 0,3 m aukščio trečias pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu. 4 m žemiau trečio pylimo yra 3 m pločio terasa, už kurios iškastas 40 m pločio, 4 m gylio trečias griovys. PR šlaite, 9 m žemiau PR pylimo, yra 2,5-4 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,5 m aukščio nuo griovio, 14 m pločio antras pylimas 5 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 25-26 m aukščio.
PV papėdėje, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. Į ŠR nuo piliakalnio, pelkėje, tiksliau nelokalizuotoje vietoje yra kūlgrinda. Į PV nuo piliakalnio yra Alka vadinama kalva.
Piliakalnis labai apardytas arimų. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais. ŠV ir PV šlaituose įrengti laiptai.
Piliakalnis žinomas ir Karūžiškės vardu.
Piliakalnyje stovėjo Medvėgalio pilis, minima 1316 m. 1329 m. vasario 1 d. didžiulė kryžiuočių kariuomenė kartu su Čekijos karaliumi Jonu Liuksemburgiečiu, Silezijos kunigaikščiu, įvairių Vokietijos žemių valdovais, Anglijos kilmingaisiais apsupo Medvėgalio pilį, kuri po ilgų kovų pasidavė. Pilies gynėjai buvo apkrikštyti, tačiau greitai atsisakė krikščionybės.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIV a.
Pasiekiamas iš Kaltinėnų-Laukuvos plento Pilėse pasukus į dešinę (Š) link Karūžiškės einančiu keliu (yra 150 m į dešinę (ŠR) nuo kelio, prieš kelio išsišakojimą).
Lit.: Покровский, 1899, c. 146; Krzywicki, 1906, p. 16, 17, 25, 27, 39, 40, 42, 44-50, 54, 56, 65, 66; Kšivickis, 1928, p. 16-17, 24, 27, 40, 41, 43, 45-51, 55, 57, 66, 68; Крживицкий, 1909, c. 89, 97, 98, 107, 108, 109-112, 116, 117, 118, 122, 123; Tarasenka, 1956, p. 76-78; LAA, p. 106 (Nr. 429); Baranauskas, 2003, p. 59, 84.
