Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė apvali, 5 m skersmens, apjuosta 1,5-3 m aukščio, 13 m pločio pylimu. Šlaitai statūs, 7-13 m aukščio.
Piliakalnyje auga pavieniai medžiai.
Aplink piliakalnį, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1998-1999 m.), kurios iki 60 cm storio kultūriniame sluoksnyje rasta molinių verpstukų, brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos. 700 m į P yra I tūkst. antrosios pusės pilkapynas (tyrinėtas 1955 m.).
1955 m. A. Tautavičius ištyrė aikštelę, padarė pylimo pjūvį - iš viso 132 m2. Nustatyta, kad pylimas supiltas per 3 kartus. Pradžioje aikštelė buvo maždaug 12x10 m dydžio, apjuosta 1,8 m aukščio, 6 m pločio pylimu. Šis įtvirtinimas datuojamas I tūkst. viduriu. Kiek vėliau pylimas į aikštelės pusę praplėstas iki 9 m pločio ir paaukštintas iki 2,5 m aukščio, aikštelė išgrįsta akmenimis. Šis pylimas po gaisrų buvo 2 kartus remontuotas užpilant 15-35 cm storio molio sluoksnius. II tūkst. pradžioje pylimas paaukštintas iki 3,7 m aukščio bei 12 m pločio, o piliakalnis įgavo dabartinę išvaizdą. Pylime rastas geležinis siauraašmenis kirvis, pjautuvas, grublėtos ir žiestos keramikos.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas iš Trakų-Prienų plento Lavariškėse pasukus į dešinę (Š) lauko keliuku ir pavažiavus 650 m (yra 50 m į dešinę (R) nuo kelio).
Lit.: Sokołowski, 1890, p. 453-454; Покровский, 1893, c. 125; Volkaitė-Kulikauskienė, 1959, p. 130-132; Kulikauskas, Kulikauskienė, Tautavičius, 1961, p. 274-276; Kulikauskas, 1965, p. 234; LAA, p. 94 (Nr. 369); Stankus, 2000; Daugudis, 2002, p. 121-122.
