Piliakalnis (Koplyčkalnis) įrengtas Š-P kryptimi pailgos kalvos - ozo - P dalyje. Aikštelė ovali, pailga Š-P kryptimi, 27x18 m dydžio. Jos P gale supiltas 20 m ilgio, 3 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 8 m aukščio šlaitas apardytas žvyrduobės. Š aikštelės gale yra supiltas 0,6 m aukščio, 9 m pločio pylimas, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 0,8 m gylio griovį, už kurio kyla antras 3 m aukščio, 10 m pločio pylimas. Jo išorinis 2 m aukščio Š šlaitas kyla į priešpilį.
Priešpilio aikštelė įrengta 3,5 m žemiau piliakalnio aikštelės. Ji keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 13x10 m dydžio. Jos Š krašte supiltas 1 m aukščio, 18 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas leidžiasi į 30 m pločio, 6 m gylio griovį, atskiriantį piliakalnį nuo likusios ozo dalies. Piliakalnio ir priešpilio šoniniai šlaitai statūs, 15-16 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, P pylimas - žvyrduobės, čia iškastos duobės, jame stovi kryžius. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, paskiromis pušimis, R šlaitas dirvonuoja.
Į V ir R nuo piliakalnio, 6 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 2003 m.). Iki 30 cm storio jos kultūriniame sluoksnyje rasta brūkšniuotos, grublėtos, lygios bei gludintos keramikos, geležies gargažių, molio tinko. 500 m į P buvo šventu laikomas šaltinis.
1936 m. birželio 23 d. P. Tarasenka aikštelės PR dalyje ištyrė 6 m2 dydžio plotą, aptiko 0,6-1,8 m storio kultūrinį sluoksnį su žalvarine skardele, įvijomis, lygia ir grublėta keramika. 1991 m. nustatyta, kad pylimas piltas mažiausiai per 2 kartus.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Vileikių-Bagužiškių keliu (senuoju Širvintų-Ukmergės plentu) važiuojant nuo Krikštėnų į Š 1,5 km (yra kelio dešinėje (į R), dalinai apaugęs).
Lit.: LAA, p. 37 (Nr. 68); Zabiela, 1991, p. 25-26; 1992e, p. 118.
