Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠV–PR kryptimi, 9x7,5 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu, apjuosta 50 m ilgio, iki 2 m aukščio (P ir Š kraštuose), 7–11 m pločio pylimu. Šlaitai statūs, 8,5–14 m aukščio. R krašte pylimas perkastas įėjimui. Apaugęs lapuočiais medžiais, kurie tvarkant piliakalnį pradėti kirsti.

Š, ŠR ir V papėdėse 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Joje rasta lygios ir grublėtos keramikos. 150 m į P nuo piliakalnio yra IV–VII a. pilkapynas, tyrinėtas 1939 m.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Beižionių–Klėriškių keliu išvažiavus iš miestelio, ties kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę (PV), lauko keliuku, pavažiavus 550 m (yra dešinėje).

Lit.: Tarasenka, 1956, p. 46–47; LAA, p. 39 (Nr. 76).