Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė buvo ovali, pailga R-V kryptimi, apie 50 m ilgio ir 20 m pločio. Ją XX a. pirmojoje pusėje - 1968 m. smarkiai apgadino karjeras. Išliko tik 40x23 m dydžio jos centrinė ir V dalis, kurios trikampio formos 17 m ilgio R dalis nepaliesta, o išlikusios aikštelės centras ir V pusė nelygiai nukasta per 1,5 m. Šlaitai statūs, 9-10 m aukščio.
Eksploatuojant karjerą nukastas apie 10 m pločio aikštelės PR kraštas ir 7 m pločio PV kraštas. Piliakalnis dirvonuoja, Š šlaitas apaugęs lapuočiais.
Š ir V papėdėse, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
1973 m. J. Markelevičius ir 1997 m. R. Jarockis karjero kraštuose ištyrė 233 m2 bendrą plotą, aptiko iki 1,5 m storio paskutinių amžių pr. Kr. - III a. kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, židiniu, ūkine duobe, akmeniniais kirviais, kauliniu ietigaliu, pakabučiu, brūkšniuota, lygia ir grublėta keramika, gyvulių ir paukščių kaulais. Nustatyta, kad aikštelę jau šlaite juosė 10-15 cm skersmens akmenimis apkrautų ir moliu apiplūktų medinių stulpų užtvara. Pats šlaito viršus buvo paaukštintas moliu ir akmenimis.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - III a.
Pasiekiamas Jotaučių-Minčios keliu 100 m neprivažiavus sankryžos (kelio į dešinę) į Spitrėnus (yra kairėje (Š) nuo kelio).
Lit.: Markelevičius, Olišauskas, 1974, p. 12-13; LAA, p. 154 (Nr. 678); Jarockis, 1998d; Zabiela, 2001a, p. 53-54.
