Piliakalnis įrengtas nedidelėje kalvoje, Širvintos dešiniojo kranto slėnyje, jos santakoje su Juodupės upeliu (sunaikintas melioracijos metu). Aikštelė ovali, pailga PR-ŠV kryptimi, 90 m ilgio, 30 m pločio, kiek iškiliu viduriu. PR ir ŠV kraštuose buvo 1 m aukščio, 6 m pločio pylimai (sulyginti melioracijos metu). Šlaitai statūs, 6 m aukščio.
Piliakalnis apardytas arimų, 1971-1975 m. melioracijos metu nustumdytas buldozeriu, praradęs piliakalnio požymius. Jis dirvonuoja, gerai išlikę tik ŠV, V, Š šlaitai.
PR ir ŠV papėdėse, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1983-1985 m.), kurioje rastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su stulpavietėmis, akmeniniu galąstuvu, lygia, grublėta ir žiesta keramika.
1983 m. V. Daugudis, 1984 m. A. Kuncevičius, 1985 m. A. Merkevičius aikštelėje ištyrė 409 m2 plotą, rado stulpaviečių, židinių, puodų degimo krosnį, lipdytos ir žiestos keramikos, geležinį ietigalį ir arbaletinės strėlės antgalį, padarė pylimo liekanų pjūvį. Nustatyta, kad pylimas buvo plūktas iš molio, jį tvirtinant akmenų juostomis ir rąstais. Už pylimo buvo iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - XIV a.
Pasiekiamas nuo Kudirkos Naumiesčio Keturkaimio link pavažiavus 1 km, pasukus į dešinę (V), už 400 m, už kapinių vėl pasukus į dešinę (Š) , už 150 m (yra kairiau).
Lit.: LAA, p. 88 (Nr. 342); Daugudis, 1984; 1990c; Kuncevičius, Merkevičius, 1986; Tarasenka, 1997, p. 140-141.
