Piliakalnis įrengtas aukštumos krašte, Aistos kairiajame krante. Aikštelė trikampė, orientuota PR-ŠV kryptimi, 29 m ilgio, 43 m pločio ŠV. Ji buvo apjuosta pylimu, kuris aukščiausias ŠV krašte - 7 m aukščio, 25 m pločio (ŠR krašte neišlikęs). Jo 8 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 8 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Pylimo šlaitai grįsti akmenimis. PR aikštelės krašte yra 1 m aukščio, 7 m pločio pylimas.
Į V ir Š nuo piliakalnio yra papilys (N54°27'57.4"; E23°02'47.2"). Jo aikštelė pusmėnulio formos, 170 m ilgio, 70 m pločio. Jos V ir Š kraštus juosia lanko formos 190 m ilgio, 1,5-2 m aukščio, 10 m pločio pylimas.
ŠR aikštelės kraštas ir P šlaitas su dalimi pylimo nuplauti. ŠV piliakalnio pylimas ir aikštelė apardyti duobių, papilys - arimų. Piliakalnis tvarkomas: nutiestas kelias, kertami želdiniai, įrengta poilsinė, nutiesti takai, įrengti laiptai.
Abiejuose Aistos upelio krantuose (daugiausia kairiajame, į V ir Š nuo papilio) yra apie 4,5 ha ploto papėdės gyvenvietė (tyrinėta 2002 m.). Joje rasta duobė su lygia, grublėta ir žiesta keramika. 200 m į Š nuo piliakalnio, Aistos kairiojo kranto slėnyje yra senasis kelio-užtvankos pylimas. Jis pailgas PV-ŠR kryptimi, 56 m ilgio, 8 m pločio, 1-1,5 m aukščio.
1961 m. P. Kulikauskas piliakalnio aikštelėje ištyrė 370 m2, padarė papilio aikštelės ir pylimo pjūvį - iš viso 260 m2 plotas. Aikštelėje aptiktas iki 60 cm storio kultūrinis sluoksnis su pastatų liekanomis, akmenų grindiniais, židiniais, geležiniais peiliais, yla, žalvarine apvalia skardine sege, žiedais, antkaklės dalimi, moliniais verpstukais, akmeniniu galąstuvu, grublėta, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais. Papilyje aptiktas 0,6-0,8 m storio kultūrinis sluoksnis su geležiniu ietigaliu, peiliu, žalvarine pasagine sege, diržo grandimi su apkaustu, kauliniu adikliu, brūkšniuota, grublėta, lygia bei žiesta keramika. Papilio pylime išskirti 2 statybos etapai. Pradžioje pylimo vietoje buvo tik medinė užtvara. Jai sudegus supiltas 1,2 m aukščio, 5 m pločio pylimas, kurio paviršius grįstas akmenimis. Ant jo stovėjo medinė užtvara. Antrą kartą pylimas paaukštintas iki dabartinės jo formos užpilant molio sluoksnį. Šio pylimo viršus irgi grįstas akmenimis.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - XIII a.
Pasiekiamas iš Bartininkų-Kuosėnų kelio, Kuosėnuose pasukus į dešinę (P), už 800 m vėl pasukus į dešinę (V) per Aistos upelį (yra 100 m į kairę (P), 100 m nuo upelio).
Lit.: Połujanski, 1859, p. 296; Osipowicz, 1867, p. 64; Radziukynas, 1909, p. 11-13; Tarasenka, 1928, p. 213; 1956, p. 78-81; Kulikauskas, 1965, p. 221, pav. 13, 223, pav. 14-15, 235; 1972; 1982, p. 29-30, 51, 52, 53, 55-56, 76-77, 88-89; Basanavičius, 1970, p. 89-90; LAA, p. 135-136 (Nr. 580); Tarasenka, 1997, p. 166-167.
