Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Nemenčinėlės dešiniajame krante, jos santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė trapecinė, pailga Š-P kryptimi, 32 m ilgio, 20 m pločio Š pusėje, 5 m pločio ties grioviu P pusėje. Jos Š krašte supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 20 m ilgio, 11 m pločio, 2 m gylio griovys. Už griovio įrengtas priešpilis. Aikštelės P gale iškastas 1 m gylio, 3,5 m pločio griovys, už kurio likęs 8 m ilgio kalvos kyšulys. Šlaitai statūs, 9-12 m aukščio. Piliakalnio PV papėdėje yra 10 m ilgio, 3,5 m aukščio, 11 m pločio užtvankos pylimas.
Piliakalnis dirvonuoja, V šlaitas užaugęs alksniais. Piliakalnio PR šlaitas nuplautas.
Piliakalnis žinomas ir Piliakalnio vardu.
Į Š už piliakalnio griovio yra priešpilis (N54°51'40.3"; E25°28'25.6"). Jo aikštelė trapecinė, orientuota Š-P kryptimi, 13 m ilgio, 22 m pločio P krašte, 38 m pločio Š krašte. Jos Š krašte supiltas 45 m ilgio, 5 m aukščio, 23 m pločio pylimas, už kurio iškastas 40 m ilgio, 20 m pločio, 3 m gylio griovys. P aikštelės krašte iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,3 m aukščio, 4 m pločio pylimas (PV pusėje jo aukštis 1 m, plotis 6 m). Priešpilio V šlaitas nuplautas, pylimas pjūvio vietoje įdubęs.
Į Š ir V nuo piliakalnio, 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, geležies šlako.
1952-1954 m. P. Kulikauskas ištyrė piliakalnio aikštelę, plotą V pašlaitėje, padarė piliakalnio griovio, priešpilio ir pylimo pjūvius, ištyrė dalį priešpilio aikštelės - iš viso 1079 m2 plotą. Piliakalnyje aptiktas iki 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame buvo 2 kultūrinio sluoksnio horizontai. Apatiniame I-IV a. horizonte aptikta pastatų liekanų, židinių, geležiniai peiliai-pjautuvėliai, smeigtukai, yla, žalvarinis antsmilkinis, kaulinių smeigtukų, adiklis, akmeninių trinamųjų girnų, molinių svorelių, brūkšniuotos ir lygios keramikos, gyvulių kaulų. Viršutiniame II tūkst. pradžios - XIV a. sluoksnyje rasta pastatų liekanų, akmeninių grindinių, židinių, geležinių lanko ir arbaleto strėlių antgalių, spynų, raktų, kilpvinių, skiltuvas, pentinas, šarvų fragmentų, žalvarinių segių, strėlės antgalis, molinių ir šiferinių verpstukų, akmeninės sukamosios girnos, grublėtos žiestos keramikos, grūdų, gyvulių kaulų. Tuo metu buvo iškastas ir piliakalnio griovys. Priešpilis įrengtas ir jo pylimas supiltas II tūkst. pradžioje. Pirmasis įtvirtinimas buvo 2 m aukščio, 6 m pločio akmenų-medžio užtvara, kuri vėliau užplūkta 2,5 m storio molio sluoksniu. Šis molis dėl tvirtumo buvo papildomai apdegintas. Tuo metu pylimas buvo 4 m aukščio ir 20 m pločio. Dar vėliau užpiltas apie metro storio molio sluoksnis ir pylimas įgavo dabartinę išvaizdą. Abiem atvejais ant pylimo stovėjo stulpiniai mediniai įtvirtinimai.
Piliakalnyje stovėjo 1338 m. minimos Nemenčinės žemės pilis.
Piliakalnis datuojamas I-IV a. ir II tūkst. pradžia - XIV a.
Pasiekiamas iš Nemenčinės-Ažulaukio kelio pasukus į dešinę (Š) link Didžiųjų Kabiškių, prieš jas Mažosiose Kabiškėse pasukus į dešinę (R) link Piliakalnio, už 800 m pasukus į dešinę (P) keliuku ir pavažiavus 550 m (yra priekyje).
Lit.: Покровский, 1893, c. 56; Kulikauskas, 1958b; Volkaitė-Kulikauskienė, 1958a, p. 47-51; Kulikauskas, Kulikauskienė, Tautavičius, 1961, p. 144-148, 372-375; LAA, p. 114 (Nr. 472); Rackevičius, 2002, p. 108, 174-175; Kazakevičius, 2004, p. 21-22, 45.
