Papilys (Pilaitė) įrengtas 100 m į R nuo piliakalnio, 40 m į Š nuo aukštumos krašto, už daubų ribojamo gūbrio, 10 m žemesniame už kranto aukštumą kyšulyje. Aikštelė trikampė, orientuota Š-P kryptimi, 15 m ilgio, 11 m pločio Š dalyje, į Š pusę nuolaidėjanti per 2 m. Jos P šone yra 2 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas leidžiasi į 13 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šie įtvirtinimai greičiausiai yra natūralūs.
Piliakalnio ir papilio šlaitai statūs, iki 33 m (papilio) - 40 m (piliakalnio) aukščio nuo Nemuno.
Piliakalnis labai suardytas arimų, jo Š ir R šlaitai nuslinkę, Š šlaitas eroduoja ir dabar. Papilio aikštelė nuslinkusi iš visų pusių, Š dalyje eroduoja. Jos kraštai apardyti apkasų. Piliakalnio aikštelė ir V šlaitas dirvonuoja, kita apaugę lapuočiais kaip ir visas papilys.
Piliakalnis žinomas ir Sudargo vardu.
Į P-PV yra 1,5 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta žiestos keramikos. 1970 m. P. Kulikauskas papilio aikštelėje ištyrė bendrą 45 m2 plotą. Rastas 30 cm storio kultūrinis sluoksnis su lygia, grublėta ir žiesta keramika, gyvulių kaulais, šlaku.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas iš SudargoRamoniškių plento (184) Sudargo vakarinėje pusėje pavažiavus į dešinę (ŠV) gatve iki naujai pastatytų namų, už 550 m namus apvažiavus R puse einančiu keliuku, pavažiavus 300 m mišku apaugusios Nemuno pakrantės pakraščiu (yra dešinėje, priekyje (Š)). Papilys yra 100 m arčiau, medžiais apaugusiame šlaite.
Lit.: Kulikauskienė, Kulikauskas, 1972, p. 15-16; LAA, p. 157-158 (Nr. 695-696); Kulikauskas, 1975, p. 119-122; 1982, p. 28; Zabiela, 1991, p. 27, 36; Tarasenka, 1997, p. 146-147.
