Piliakalnis įrengtas tarp Ukojo ir Linkmeno ežerų esančios Š–P kryptimi pailgos kalvos, kurios centrinėje dalyje yra Ginučių piliakalnis, Š dalyje, 100 m į Š nuo šio piliakalnio. Aikštelė netaisyklingo stačiakampio formos, pailga Š–P kryptimi, 40x25 m dydžio, iš visų pusių apjuosta pylimu. Jis P gale – 1 m aukščio, 11 m pločio, Š gale – 0,6 m aukščio, 5 m pločio, V ir R šonuose iš jo liko tik 6 m pločio terasėlės. PR pašlaitėje, 4 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio, 1 m gylio griovys, kurio išorėje yra 0,8 m aukščio, 5 m pločio, 15 m ilgio antras pylimas. Š šlaite, 4,5 m žemiau aikštelės yra 8 m ilgio, 16 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 40 m aukščio. Apaugęs mišriu mišku, krūmais.

R, V ir Š pašlaitėse, 4 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje aptikta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako, akmeninis kirvelis, molinis verpstukas. Š papėdėje esančio ožnugario ŠV dalis įtvirtinta. Nuo piliakalnio ji nutolusi per 60 m, tad neaišku, kas čia buvo: atskiras piliakalnis ar įtvirtintas papilys. Įtvirtinimo aikštelė keturkampė, pailga Š–P kryptimi, 26x14 m dydžio, iki 1 m iškiliu viduriu. Jos Š pusėje supiltas 0,5 m aukščio, 9 m pločio pylimas, P pusėje iškastas iki 1 m gylio, 10 m pločio griovys, už kurio supiltas 0,3 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 20 m aukščio.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga – I tūkst. viduriu.

Pasiekiamas Kimbariškės–Ginučių keliu (yra dešinėje, ties Linkmeno ežero Š galu, 100 m į Š nuo Ginučių piliakalnio).

Lit.: Покровский, 1893, c. 50; Rimantienė, 1966, p. 18–19; LAA, p. 127–128 (Nr. 539).