Antrasis piliakalnis (Aukštadvaris, Plikasis Kalnas, Žvelgaičio Kalnas) yra Švėtės kairiajame krante esančios ilgos kalvos aukščiausioje dalyje, 700 m į V nuo pirmojo piliakalnio. Aikštelė trapecijos formos, pailga ŠR­-PV kryptimi, 55 m ilgio, 50 m pločio PV, 68 m ­ ŠR krašte. Kraštuose ji apjuosta 1 m aukščio, 10 m pločio pylimu. ŠR piliakalnio šlaite, 4 m žemiau pylimo yra 3 m pločio terasa, kiek nuolaidėjanti į išorę. 5 m žemiau terasos, pašlaitėje, iškastas 12 m pločio, 2 m gylio griovys, kurio išorinėje pusėje supiltas 0,4 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Griovys P dalyje Švėtės kranto šlaito nesiekia per 10 m. Panašu, kad šioje vietoje jis suko į PR ir išėjo į toliau nuo piliakalnio papėdės matomą įdubimą, taip suformuodamas tarsi trikampio formos priešpiliuką įvažiavimui į dvarvietę. Šlaitai statūs, 1,5(PV)-­15 m aukščio. ŠR pylimą apardė į jį įsirėžęs kelias. Aikštelė dirvonuoja, Š piliakalnio kraštas apaugęs retomis pušimis.

Į ŠR ir PV nuo piliakalnio 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

1956 m. J. Naudužas aikštelės Š kampe ištyrė 50 m² plotą. Aptikta XVI­-XVIII a. dvaro pastato vieta, sudegusio XIII a. medinio pastato liekanos, XIII­-XVII a. radinių: žalvarinės pasaginės segės, geležiniai kaltelis, ietigalis, sagtis, lygios ir žiestos keramikos, koklių, XVII a. Rygos moneta. 1999 m. R. Jarockis aikštelės ŠV dalyje ištyrė 3 m² dydžio plotą, rado iki 1,2 m storio kultūrinį sluoksnį su žiesta XIII ir XVI­-XVII a. keramika.

Pasiekiamas Švėtės kairiuoju krantu važiuojant iš Žagarės į Naująją Akmenę, 1,2 km nuo plento posūkio į PV išvažiavus iš Žagarės (yra kairėje).

Piliakalnis greičiausiai yra XVI-XVIII a. dvarvietė, įrengta XIII a. neįtvirtintos gyvenvietės vietoje. Žagarės (vėliau Senosios Žagarės ar Aukštadvario) dvaras minimas nuo 1495 m., išlikęs detalus jo 1647 m. inventorius.

Lit.: Naudužas, 1959; Kulikauskas, 1965, p. 237; Sliavas, 1967, p. 56­-57; 1969, 92; Ozols, 1971, p. 24­-26 (Nr. 14); LAA, p. 186-­187 (Nr. 843); Jarockis, 1998, p. 66­-67; 2000a, p. 95­-96; Stepiņš, 2003, p. 230­-234.