Pirmasis piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulio vidurinėje dalyje. Aikštelė trikampė, kampais į ŠV, PV ir R. Jos V kraštinės ilgis -­ 20 m, PR -­ 18 m, ŠR ­- 22 m. 2 m žemiau aikštelės, šlaituose yra 4­-5 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 6-­7 m pločio, iki 1 m aukščio pylimas. Pylimas ir griovys išlikę tik aikštelės kampuose, o šonuose, 2­-3 m žemiau aikštelės, jie virtę 2­-6 m pločio terasomis. Šlaitai 8 m žemiau terasų statinti. PR šlaite, 10 m žemiau terasos yra 7 m pločio terasa, Š-­V šlaituose, 8-­10 m žemiau aikštelės - 4-­6 m pločio terasa ­- tarsi senojo kelio vieta (ja ir dabar eina miško keliukas). Šlaitai statūs, apie 40 m aukščio. R šlaitas žemiausias, tik 12 m aukščio, toliau į R tęsiasi 10 m pločio žemesnė kalvos dalis, kuri jungiasi su aukštuma slėnio krašte, todėl čia, 8 m žemiau aikštelės, iškastas antras 5 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas. 20 m į R nuo pylimo, 2 m aukščiau jo yra ovali, pailga V-­R kryptimi, 17x9 m dydžio plokščia aikštelė. Jos R šlaitas ­- 3 m aukščio, leidžiasi į daubą, skiriančią piliakalnio kalvą nuo aukštumos. Piliakalnis yra eglyne, minimas ir Juodkočių ar Lapainios vardais.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. -­ II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Kruonio­-Darsūniškio kelio iškart už Varkališkių miško pasukus į dešinę (Š) ir pavažiavus iki pat Lapainės dabartinių žiočių (yra miške, 200 m į R nuo jo V krašto, žiočių lygyje einant tarp dviejų kalvų slėniu su mažyčiu upeliuku (kairėje (Š) kalva dabar dalinai nukirsta (šlaitas) ­- yra dešinėje (P) kalvoje)). Jis sunkiau surandamas, kadangi Nemuno aukštutinės terasos šlaitas šioje vietoje išraižytas panašiomis giliomis griovomis.

Lit.: LAA, p. 175 (Nr. 789).