Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštumos pakraštyje. Aikštelė ovali, orientuota R-­V kryptimi, 7 m ilgio, 15 m pločio. Jos V pusėje supiltas 3,75 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 4­-25 m aukščio.

Piliakalnio P dalį dar XX a. pirmoje pusėje nuplovė Nemunas. Erozija labai sustiprėjo įrengus Kauno marias, kai XX a. 7-­9 dešimtmečiuose nugriuvo didžioji piliakalnio dalis. Dabar išliko tik jo Š kraštas. PV šlaito dalis griūna į Nemuną. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais.

Minimas ir Piliuonos vardu.

1956 m. O. Navickaitė ir 1989 m. G. Zabiela padarė pylimo pjūvį ir ištyrė dalį piliakalnio liekanų ­- iš viso 75,3 m². Nustatyti 5 jo raidos etapai. Pirmasis pylimas buvo 1,75 m aukščio, 6 m pločio, tvirtintas plūktu moliu ir akmenimis. Vėliau pylimas aukštintas dar 4 kartus: iki 2 m, 2,5 m, 3,5 m ir esamo aukščio, supilant molio ir smėlio sluoksnius. Kartu buvo plečiama aikštelė, supilant sluoksnius piliakalnio šlaituose. Aikštelės pakraščiuose buvo dviguba medinė gynybinė siena. Rasta brūkšniuotos, lygios, grublėtos, gludintos bei žiestos keramikos, geležiniai peiliai.

ŠR piliakalnio papėdėje yra 2 ha ploto papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1955-­1956 m. Joje rastas 60­-100 cm storio kultūrinis sluoksnis, kurio apatinis 60 cm storio horizontas datuojamas I tūkst. viduriu ­- XIII a., viršutinis priklauso Naujųjų laikų kaimavietei. Papėdės gyvenvietėje rasta brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų, šlako, molinių verpstukų, tiglių, titnaginis peilis.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. ­- II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Kauno­Piliuonos plentu Piliuonoje Sodų gatve pasukus į R, paskui į P, nusileidus į Nemuno slėnį, juo pavažiavus į dešinę (P), iš viso 2,5 km iki kelio galo (yra 50 m į dešinę (PV), miške, ant marių kranto).

Lit.: Navickaitė, 1959a; Volkaitė-Kulikauskienė, 1959, p. 135; Kulikauskas, 1965, p. 234; LAA, p. 68 (Nr. 235); Zabiela, 1990c; Tarasenka, 1997, p. 42-­43.