Piliakalnis įrengtas Šušvės kairiajame, Sakės upelio dešiniajame krante, jų santakoje esančiame kyšulyje. Aikštelė pailga Š-P dalyje. Jos P dalis 20 m ilgyje yra tik 12 m pločio - likęs tik V kraštas. Aikštelės Š krašte supiltas 1 m aukščio, 20 m pločio pylimas.
Į Š nuo piliakalnio yra priešpilis. Jo aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 38x24 m dydžio. Jos Š krašte supiltas 1 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 2,5 m šlaitas leidžiasi į kiek lanku iškastą 50 m ilgio, 15 m pločio, 1 m gylio griovį. Piliakalnio ir priešpilio šlaitai statūs, 8-16 m aukščio.
Piliakalnį beveik sunaikino erozija, nuplovusi didžiąją aikštelės dalį, priešpilio aikštelės PV dalį. PR šlaitas eroduoja ir dabar. Priešpilis apardytas bulviarūsių. Priešpilio pylimas ir aikštelės dalis dirvonuoja, jo šlaitai ir piliakalnis apaugę lapuočiais.
Į R ir Š nuo piliakalnio 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios keramikos.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Kėdainių-Pajieslio keliu (per Gersonę) Pajieslyje (Ambraziūnuose) pasukus į dešinę (Š) link Plinkaigalio, už 900 m, pervažiavus Šakę, - į kairę (V), dar už 400 m, už sodybos, vėl pasukus į kairę (P), pavažiavus 250 m per laukus (yra priekyje).
Lit.: LAA, p. 28 (Nr. 14); Zabiela, Vaitkevičius, 1998, p. 490.
