Piliakalnis įrengtas Liaudos kairiajame krante esančiame plačiame aukštumos kyšulyje. Jame įrengtas pats piliakalnis ir du papiliai. Piliakalnio aikštelė trapecinė, orientuota ŠV-PR kryptimi, 55 (ŠR)-80 (PV)x57 (PR)-63 (ŠV) m dydžio, kiek aukštesniu PR kraštu. ŠV jos krašte supiltas 30 m ilgio, 4,5 m aukščio, 23 m pločio pylimas, 6 m pločio nuskleistu viršumi. PR aikštelės krašte supiltas 57 m ilgio, 8 m aukščio, 30 m pločio pylimas, kurio P gale yra įvažiavimas į papilį. Aikštelės P krašte yra 7 m pločio, 3 m gylio buvusio įvažiavimo į aikštelę įduba. Šlaitai statūs, 12 m aukščio.
Į R nuo aikštelės yra pirmasis papilys. Jo aikštelė trapecijos formos, pailga PV-ŠR kryptimi, 145 (ŠV)-200 (PR)x63 (PV)-90 (ŠR) m dydžio. Joje rasta žiestos keramikos. ŠR aikštelės gale supiltas 5 m aukščio, 16 m pločio pylimas. P papilio šlaite, 5-6 m žemiau aikštelės yra terasa, kuria greičiausiai ėjo kelias į priešpilį. Aikštelės PV kampe, ties įvažiavimu į piliakalnio aikštelę supiltas kūgio formos 3 m aukščio, 20 m ilgio, 11 m pločio pylimas greičiausiai gynybinio vartų bokšto vieta.
Į V nuo aikštelės, už pylimo yra antras papilys. Jo aikštelė trikampė, pailga PR-ŠV kryptimi, 10 m ilgio, 8 m pločio PR krašte, 1,5 m žemesne ŠV dalimi. Šlaitai statūs, 19 m aukščio. 200 m į PV nuo piliakalnio yra II tūkst. pirmosios pusės senkapis.
Piliakalnis ir abu papiliai apardyti arimų, Š šlaitas nuplautas Liaudos. Pirmojo papilio aikštelė ir PR šlaitas bei piliakalnio aikštelė ir PR pylimas dirvonuoja, kita dalis apaugusi lapuočiais.
1841 m. piliakalnį kasinėjo generolas Siversas, 1898 m. - A. Malmgrenas, tačiau radinių neaptiko.
Piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia - XIV a.
Pasiekiamas Kėdainių-Panevėžio (per Krekenavą) plentu (195) už Liaudės pasukus į kairę (V), už 650 m vėl pasukus į kairę (PV) ir pavažiavus 450 m (yra priekyje).
Lit.: Krzywicki, 1906, p. 29-30, 39, 58; 1957, p. 395-396; Ksivickis, 1928, p. 29-30, 40, 59; Крживицкий, 1909, c. 99-101, 107; LAA, p. 35 (Nr. 56); Prascevičius, 1995; Zabiela, 2004b, p. 30.
