Piliakalnis (Švedkalnis) įrengtas Danės kairiojo kranto aukštumos pakraštyje, Kapupio dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga P-Š kryptimi, 60x40 m dydžio. Jos Š krašte supiltas 70 m ilgio, 1,5 m aukščio, 10 m pločio lanko formos pylimas, kurio 2 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į užslinkusį griovį. Šlaitai statūs, 10-12 m.
Į ŠV nuo piliakalnio, už 7 m gylio, 40 m pločio griovio yra Perkūno Kalnu arba Piltimi vadinamas piliakalniui nepanaudotas 36 m ilgio, 8 m pločio aukštumos kyšulys.
Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs smarkiai išretintais lapuočiais, žinomas ir Egliškių vardu.
1965 m. I. Jablonskis piliakalnyje ištyrė bendrą 2,7 m2 plotą. Pylime aptikti 2 sluoksniai. Pirmasis pylimas buvo 1,5 m aukščio. Jo viršuje stovėjusi gynybinė siena sudegė. Antrasis pylimas buvo paaukštintas dar bent 2 m. 2003 m. R. Švelniūtė aikštelės centre ir P dalyje ištyrė 20 m2. Rastas 30 cm storio II tūkst. pradžios kultūrinis sluoksnis su žalvarinės pasaginės segės dalimi, žalvarine plokštele, lygia keramika.
Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Kretinga. 1263 m. pavasarį pilį apgaule užėmė ir sudegino Livonijos ordino kariuomenė.
200 m į Š nuo piliakalnio yra II-XIII a. senkapis, tyrinėtas 1895, 1897, 1899, 1901, 1903, 1906, 1908, 1972, 1988 ir 2002 m.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.
Pasiekiamas Kretingos-Tolių keliu ties didesniu posūkiu į R pasukus į dešinę (P), pavažiavus 450 m (yra kiek kairiau priekyje).
Lit.: Hollack, 1908, p. 6; Crome, 1937, p. 124 (Nr. 5); 1938, p. 196; LAA, p. 28 (Nr. 16); Jablonskis, 1975.
