Piliakalnis įrengtas Salanto kairiajame krante, santakoje su Pilupiu esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė beveik trikampio formos, orientuota P-Š kryptimi, 20 m ilgio, 35 m pločio ŠR, apjuosta 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimu. Š aikštelės krašte pylimas - 19 m pločio. Jo išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į priešpilį.
Priešpilis netaisyklingo keturkampio formos, pailgas P-Š kryptimi, 56 m ilgio, 35 m pločio P bei 40 m pločio Š, irgi apjuostas pylimu (išskyrus PR kraštą, kur jis nuslinkęs), kuris aukščiausias Š krašte (4,5 m aukščio, 25 m pločio). ŠR pusėje pylimo išorinis 7,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 2 m gylio griovį, už kurio buvo supiltas antras 7 m pločio pylimas ir iškastas griovys (suardyti). Už jų, toliau į ŠR supiltas 0,3 m aukščio, 3 m pločio trečias pylimas, už kurio iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio trečias griovys. Priešpilio pylimo R šlaite yra 3 m pločio įvažiavimas į aikštelę - išplatintas senasis įvažiavimas. Vartai buvo aikštelės R krašto viduryje. Priešpilio aikštelės P dalyje yra 6x8 m dydžio tvenkinys. Šlaitai statūs, 20 m aukščio.
PR piliakalnio šlaitas nuslinkęs, pylimai apardyti arimų. Piliakalnis ir priešpilis apaugę lapuočiais, dalis aikštelių dirvonuoja.
ŠR, R ir V papėdėse 10 ha plote yra I tūkst. pradžios - XIII a. papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1969, 1978-1980, 1984, 1989 ir 2003 m. Gyvenvietėje aptiktas iki 2 m storio kultūrinis sluoksnis su II-XIII a. pastatų liekanomis, įvairiais dirbiniais ar jų fragmentais: geležiniais ietigaliais, dalgiais, pjautuvais, peiliais, ylomis, kaltais, smeigtukais, žalvarinėmis antkaklėmis, segėmis, apyrankėmis, žiedais, moliniais svoreliais, akmeniniais trintuvais, galąstuvais, verpstukais, grublėta, lygia ir žiesta keramika. 700 m į P nuo piliakalnio yra X-XIII a. senkapis (tyrinėtas 1885, 1886 ir 1898 m.).
1898 m. piliakalnį 7 vietose kasinėjo J. Žiogas. Priešpilio Š pylimo vidinėje papėdėje jis aptiko akmenų grindinius, aikštelėje - lipdytos keramikos, geležies lystelę, piliakalnio Š pylime - akmenų krovinį. 1969, 1979-1982, 1984-1985, 1987-1989 m. V. Daugudis tyrinėjo įvairias piliakalnio aikštelės vietas - iš viso 556 m2 plotą. Aptiktas iki 1,5 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta stulpinės konstrukcijos pastatų, brūkšniuotos, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos, grūdų, gyvulių kaulų, įvairių dirbinių: geležinių ietigalių dalių, peilių, ylų, smeigtukų, žalvarinių segių, smeigtukų, apyrankių, žiedų, molinių verpstukų, stiklinių karolių ir kt. Pirmoji gynybinė užtvara, įrengta dar I tūkst. pr. Kr. Tai buvo kas 0,5-1 m įkastų 15-20 cm storio stulpų dvigubos linijos, laikiusios viduje sudėtus rąstus. Tokios sienos storis siekė 70 cm. Š pylimas supiltas III-IV a. Pradžioje jis buvo krautas iš stambių akmenų, vėliau ant jo viršaus pastatyta medinė 2 m pločio gynybinė siena. Priešpilis buvo įrengtas I tūkst. viduryje. Jo aikštelėje, priglaustas prie Š pylimo, II tūkst. pradžioje stovėjo ilgas 3-7 m pločio kazemato tipo pastatas, suskirstytas į atskiras patalpas. 2 m pločio akmenimis grįstų vartų vietą šonuose tvirtino 30-40 cm skersmens stulpai.
Piliakalnyje stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Imbarė.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - XIII a.
Pasiekiamas Salantų-Skaudalių keliu pravažiavus Pilupį, ties sodyba dešinėje pasukus į dešinę (V), nusileidus į slėnį - iš viso 300 m (yra dešinėje, meniška rodyklė pastatyta kairėje ant kalvos).
Lit.: Dowgird, 1889b, p. 311; Покровский, 1899, c. 91-92; Жогас, 1900, c. 41-47; Przybylski, 1932, p. 58; Jablonskis, 1969; Daugudis, 1970a; 1980; 1982b; 1984; 1986c; 1988b; 1990a; 1990b; 1992b, p. 66; 1995, p. 137; LAA, p. 69 (Nr. 237); Merkevičius, 1982; Zabiela, 2002a, p. 88-90.
