Piliakalnis įrengtas Minijos dešiniajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga PV­-ŠR kryptimi, 50 m ilgio ir 35 m pločio, žemesniu PV galu. Jos ŠR krašte supiltas tiesus 35 m ilgio, 1,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas. Jo išorinėje pusėje, 4­-5 m nuo pylimo yra 1,6 m pločio, 0,6 m gylio griovys, už kurio 2,3 ir 8 m į išorę iškasti du 0,5 m pločio, 0,5 m gylio grioviai, tarpas tarp jų buvo įtvirtintas įkastais 20-­30 cm skersmens stulpais (sunaikinti ariant, aptikti tyrimų metu). 13­-14 m į ŠR nuo pirmojo pylimo išlikęs kitas 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 35 m aukščio.

Piliakalnio R pusę nuplovė Minija, likusią dalį apardė arimai. Aikštelė apaugusi pušelėmis ir krūmais, šlaitai ­ lapuočiais.

Į ŠR nuo piliakalnio 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1997 m.). Tyrimų metu aptikti aukščiau minėti piliakalnio įtvirtinimai bei iki 20 cm storio I tūkst. pirmosios pusės kultūrinis sluoksnis su stulpavietėmis, židiniu, lipdyta keramika, molio tinku.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. ­- XIII a.

Pasiekiamas Kulupėnų-­Sauserių keliu prieš Sauserius pasukus į dešinę (P), pavažiavus 1,2 km žvyrkeliu, laikantis kairės, iki kraštinės sodybos, nuo jos paėjus 350 m per laukus į P (yra lauko kyšulio gale).

Lit.: LAA, p. 150 (Nr. 658); Kanarskas, 1998.