Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiajame krante, prie Kirmijos upelio žiočių esančioje kalvoje. Aikštelė trikampė (smaigaliu į P), 40x40 m dydžio, aukštesne Š dalimi, su kultūriniu sluoksniu. Š jos krašte supiltas 40 m ilgio, 4 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio 7 m išorinis šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 2,2 m gylio griovį. Pylimas juosia ir aikštelės PV šoną, kur jis yra iki 1,5 m aukščio. Šlaitai statūs, 30–35 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočių mišku. Jis pradėtas tvarkyti: iškirsta dalis smulkių želdinių, įrengti laiptai.

ŠV papėdėje 1 ha plote yra II–V a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 2002 m.). Iki 53 cm storio jos kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtos keramikos, gyvulių kaulų, geležinis įtveriamasis tribriaunis strėlės antgalis.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš link Simno vedančios Santaikos gatvės ties garažais dešinėje pasukus bevarde gatvele į kairę (P), pavažiavus 900 m iki pažintinio dendrologinio tako, šiuo taku mišku paėjus 500 m (yra tako pabaigoje).

Lit.: Radziukynas, 1909, p. 23; LAA, p. 143 (Nr. 620); Tarasenka, 1997, p. 34–35.