Piliakalnis įrengtas atskiros didelės kalvos viršūnėje. Aikštelė ovali, pailga Š-P kryptimi, 75x51 m dydžio, iš visų pusių apjuosta 2-3 m aukščio, 10-16 m pločio pylimo. V ir Š aikštelės pusėse pylimas piltas jau kalvos šlaite, todėl čia aikštelės kraštai žemesni. Pylimo šlaitai išorėje yra 5-8 m aukščio, statūs, žemiau natūralūs kalvos šlaitai nuolaidesni. Šlaitų aukštis 25 m.
Pylimo P dalyje 1941 m. iškastos dvi didžiulės duobės dzotams, Š dalyje perkastas pylimas padarant įvažiavimą. Piliakalnis dirvonuoja, palei pylimą auga liepos.
P ir Š papėdėse, 4 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos.
Piliakalnio ŠR ir ŠV pakraščius 1918 m. bandė tyrinėti vokiečių karininkas, aptiko įvairių radinių. 1965 m. P. Kulikauskas aikštelėje ištyrė bendrą 320 m2 plotą, padarė Š pylimo pjūvį. 40-200 cm storio kultūriniame sluoksnyje aptikta židinių, geležinių įmovinių ir įtveriamųjų strėlių antgalių, žalvarinė laiptelinė segė, įvijiniai žiedai, kabutis, diržo sagtis, stiklinis karolis, gyvulių kaulų, suanglėjusių grūdų, grublėtos ir žiestos keramikos. Nustatyta, kad pylimas buvo rekonstruojamas 4 kartus. Pirmoji gyvenvietė buvo tiesiog aptverta kalvos kraštu ėjusia tvora, kuri sudegė. Pirmasis pylimas 1 m aukščio, plūktas iš molio, viršuje tvirtintas akmenimis, su medine užtvara. Jai sudegus pylimas paaukštintas iki 2 m, viršuje irgi pastatyta gynybinė siena, kuri vėl sudegė. Trečiajame etape pylimas vėl paaukštintas supilant smėlingą žemę, jo paviršius sutvirtintas suplūkiant molio sluoksnį, išorė - akmenimis. Ant pylimo stovėję mediniai įtvirtinimai buvo sudeginti per smarkų pilies puolimą, prieš tai ją apšaudžius iš lankų (pylimo išorėje rasta strėlių antgalių). Vėliau pylimas paaukštintas dar 1 m.
Piliakalnis datuojamas V-XIII a.
Pasiekiamas į PV nuo Rudaminos centro einančia Piliakalnio gatve pavažiavus 850 m (yra kairėje).
Lit.: Osipowicz, 1867, p. 63-64; Radziukynas, 1909, p. 32-33; Kulikauskas, 1972a; 1982, p. 26-27, 36, 40, 42, 44, 46, 58, 64, 82-84, pav. 61-81; LAA, p. 147-148 (Nr. 645); Tarasenka, 1997, p. 86-87; Kazakevičius, 2004, p. 23, 27, 48, 71-72, 74.
