Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiajame ir Pilupio dešiniajame krante esančiame kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga V–R kryptimi, 10x9 m dydžio, iš visų pusių buvusi apjuosta pylimu (jos Š kraštą su čia buvusiu pylimu nuplovė Pilupis). Dabar likusi pylimo dalis aikštelę juosia iš R, P ir V. Pylimas yra 1,5 (P)–4,5 m aukščio (V), 7 m (P)–20 m pločio (V). R jo dalis iki 2,5 m aukštesnė, žiūrint iš šono piliakalniui suteikia balno siluetą. V pašlaitėje iškastas 4 m pločio, 0,8 m gylio (dabar jis išplatintas iki 15 m pločio, 2 m gylio) griovys. ŠR šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra terasa – nepanaudota aukštumos kyšulio dalis. Šlaitai statūs, 12–30 m aukščio. Aikštelė dirvonuoja, Š šlaitas apaugęs krūmais. Piliakalnis pradėtas tvarkyti: nuo didžiosios jo dalies nukirsti krūmai, V pusėje įrengti laiptai. Piliakalnis minimas ir Mikutiškių vardu.

V, P ir R papėdėse 1 ha plote yra I tūkst. – II tūkst. pradžios papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1969 m.). Iki 0,8 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir žiestos keramikos, židinys.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Alytaus–Panemuninkų plento ties Praniūnais (Kibirkščiais) pasukus į dešinę (R), už 800 m (yra kiek kairiau).

Lit.: Wejtko, 1889, p. 896–897 (III); Radziukynas, 1909, p. 17–18; Andrašiūnaitė, 1970; LAA, p. 148 (Nr. 649); Gliogeris, 1992, p. 66; Tarasenka, 1997, p. 36–37.