Piliakalnis (Pilalė) įrengtas Ventos kairiajame krante, prie santakos su Gilupiu esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampio formos, pailga Š-P kryptimi, 45 m ilgio, 8-15 m pločio. Jos Š krašte supiltas 1,5 m aukščio (XX a. pradžioje buvęs 3 m aukščio), 17 m pločio pylimas, už kurio iškastas 4 m pločio, iki 1,5 m gylio griovys (tyrimų duomenimis). Tyrimų metu P papėdėje aptikti trys iki 3 m pločio ir 1,5 m gylio grioviai, o čia buvusioje terasoje rasti du 3 m pločio, iki 1,5 m gylio grioviai, iškasti 3 m vienas nuo kito. Šlaitai statūs, 15 m aukščio.
Piliakalnį labai apardė arimai, didžiąją jo dalį nuplovė Venta. Pylimas apaugęs avietėmis, šlaitai - retais lapuočiais, pomiškis iškirstas.
Į ŠV ir PV nuo piliakalnio, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1975-1977, 1993 m.). Iki 150 cm storio I tūkst. - XIII a. kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių, židinių, žalvariniai: žiedas, žvangutis, apyrankės dalis, segių, kitokių dirbinių fragmentų, geležiniai: dalgis, kaplys, cilindrinė spyna, skiltuvas, kalavijo skersinuko fragmentas, peilių, ylų, stiklinis karolis, lygios ir žiestos keramikos, gyvulių kaulų, gargažių. V gyvenvietės krašte aptikti jos įtvirtinimai - iš vidutinio dydžio akmenų krauta 50 cm pločio sienelė-pylimėlis.
1975-1976 m. J. Stankus ir A. Merkevičius piliakalnio aikštelėje bei P papėdėje ištyrė 325 m2 plotą. Aikštelėje rastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su stulpavietėmis, akmeniniu galąstuvu, moliniu svoreliu, žalvariniu žiedu, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais. Padarius pylimo pjūvį nustatyta, kad jis piltas per vieną kartą iš molio, o prieš tai piliakalnyje buvusi gyvenvietė buvo apsaugota tik rąstų tvora. Pylimo pakraščius tvirtino apie 0,5 m dydžio iš akmenų krautos dėžės, o jo viršuje stovėjo stulpinės konstrukcijos įtvirtinimai.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a.
Pasiekiamas iš Mažeikių-Skuodo plento (170), prieš atsisukimą į Mažeikių PV apvažiavimą pasukus į kairę (P), į kolektyvinius sodus, už 50 m - į kairę (R), 200 m laikantis labiau dešinės (yra priekyje).
Lit.: Покровский, 1899, c. 81; Ličkūnas, 1934, p. 50; LAA, p. 7273 (Nr. 253); Stankus, 1977; 1978; Merkevičius, 1978a.
