Piliakalnis įrengtas ilgos siauros kalvos R gale, Nevėžos upelio dešiniajame krante. Aikštelė pailga R–V kryptimi, galėjo būti apie 50 m ilgio ir 15–20 m pločio. Ją smarkiai suardė 1915 m. įtvirtinimai (yra ištisinės 2–2,5 m gylio duobės), liko tik apie 10x3 m dydžio PV aikštelės kraštas ties pylimu ir P šlaitu. V aikštelės gale supiltas 2 m aukščio, 9 m pločio pylimas, už kurio iškastas 12 m pločio, 3 m gylio griovys. Už šio griovio kyla antras 3 m aukščio, 9 m pločio, pylimas, kurio išorinis šlaitas leidžiasi į 7 m pločio, 1 m gylio griovį. Už pastarojo supiltas trečias 3 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 9 m pločio, 2,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 13 m aukščio. Kaip minėta, piliakalnis smarkiai nukentėjo 1915 m., kai jame buvo įrengtos kariuomenės pozicijos: iškasinėta aikštelė, Š šlaite žiojėja duobės, P–PR šlaituose – apkasai. Dabar piliakalnis apaugęs mišku (daugiausia pušimis).

Į P–PR nuo piliakalnio 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje rasta brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, geležies šlako.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia – II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Ukmergės–Utenos plento (A6) pasukus plentu Kurklių II link, nuo jų pasukus į kairę (PR) Viliaudiškio link, už 800 m (yra 50 m į kairę (P), už pievelės).

Lit.: LAA, p. 47 (Nr. 117); Zabiela, 1992d, p. 19.