Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Tatulos ir Ūgės santakoje. Aikštelė buvo apvali, apie 50 m skersmens, su pylimais R ir V pusėse. Dėl žymios kraštų erozijos dabar ji keturkampė, orientuota R-­V kryptimi, 26 m ilgio ir 42 m pločio Š-­P kryptimi, su 30 m ilgio, 1,3­-5 m pločio kyšuliu į ŠV pusę. Aikštelės R pusėje supiltas 45 m ilgio, 3,5 m aukščio, 16 m pločio puslankio formos pylimas, už kurio iškastas 3,5 m pločio, 0,5 m gylio griovys ir supiltas antras 50 m ilgio, 1,5 m aukščio, 9 m pločio pylimas. Šio pylimo išorėje yra 4 m pločio, 0,5 m gylio antras griovys. Aikštelės V pusėje buvo apie 1 m aukščio pylimas (dalinai išlikęs kyšulio gale). Šlaitai statūs, 7-­10 m aukščio.

Apie 40% viso piliakalnio (Š ir pietiniai aikštelės kraštai bei V dalis) nuplauti. Piliakalnis apardytas jame rengiant įvairias šventes. Šlaitų erozija 2001 m. stabilizuota. Piliakalnis apaugęs retais lapuočiais.

Minimas ir Dabužių vardu.

Į R ir PV nuo piliakalnio, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje aptikta grublėtos keramikos, perdegusių akmenų.

2001 m. G. Zabiela ištyrė piliakalnio aikštelės P kraštą bei ŠV ožnugarį, iš viso 107 m². Aptiktas 50­-130 cm storio kultūrinis sluoksnis su iš akmenų krautų krosnių vietomis, židiniu, stulpavietėmis, geležinio įmovinio ietigalio dalimi, ylomis, žalvariniais: kabučiu, smeigtukų dalimis, grandelėmis, sidabrine viela, grublėta ir lygia keramika, gyvulių kaulais. Nustatyta, kad ŠV krašte irgi buvo pylimas, kurio įtvirtinimus sudarė įkasti, akmenimis apkrauti 50 cm skersmens stulpai.

Piliakalnis datuojamas IX­-XIII a.

Pasiekiamas iš Pasvalio-­Bauskės plento, neprivažiavus Tatulos, iškart už miško pasukus keliu į kairę (V), pavažiavus 550 m ir ties sodyba kairėje pasukus į dešinę (Š), už 250 m (yra kairėje).

Lit.: Döring, 1882; LAA, p. 33­-34 (Nr. 48); Zabiela, 2002f.