Pirmasis piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Mikasos dešiniajame krante. Iš aikštelės išliko tik 4x4 m dydžio trikampis fragmentas, pailgas V-R kryptimi. Kita nuplovė Mikasa. Jos R pakraštyje supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 15 m pločio, 2,5 m gylio griovys. Šlaitai nuo upelio statūs, 20 m aukščio.

Piliakalnis apardytas XVI­-XVII a. jame laidojant mirusiuosius (tyrimų metu aptikti 34 kapai). Pylimas nukirstas, šlaitai apaugę lapuočiais.

Į PR nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1965 m.). Joje aptiktas I tūkst. pirmosios pusės 20 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir grublėta keramika.

1965 m. V. Daugudis piliakalnyje ištyrė 220 m² plotą. Jame aptiktas 15­-30 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota, grublėta ir lygia keramika. Nustatyta, kad pylimas piltas per 2 kartus: pirmaisiais amžiais po Kr. ir III-­IV a. Pirmasis pylimas buvo 1,5 m aukščio nuo aikštelės, jo išorinis 2,5 m aukščio šlaitas leidosi į papėdėje iškastą griovį. Vėliau pylimas buvo paaukštintas iki 2 m, o griovys pagilintas.

Piliakalnis datuojamas I tūkst.

Pasiekiamas iš Balbieriškio­-Dubių kelio, pervažiavus Mikasą, paėjus į dešinę (P) per griovą iki senojo kelio vietos, juo į R - 50 m, palaukėje pasukus smailiu kampu į dešinę (PV), paėjus palauke ir vos žymiu keliuku per miškelį - iš viso 100 m (yra dešinėje).

Lit.: Даугудис, 1966, c. 5; Taутавичюс, 1970, с. 224­-225; LAA, p. 116 (Nr. 479); Kulikauskas, 1982, p. 21, 32, 79; Tarasenka, 1997, p. 122­-123.