Piliakalnis (Vienuolyno Kalnas) įrengtas Nemuno dešiniojo kranto kyšulyje, jo santakoje su Alytupiu. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga P–Š kryptimi, 28x20 m dydžio, kiek žemesne P dalimi, su storu kultūriniu sluoksniu. Ji apjuosta pylimu, kuris R pakraštyje 40 m ilgio, 2,5 m aukščio ir 12 m pločio, nuskleistas, 4 m pločio viršumi, išsivertusiu aikštelės pusėn vidumi, Š ir V pakraštyje – 0,5–1 m aukščio. Pylimo R išoriniame 9 m aukščio šlaite, 4 m žemiau jo viršaus yra 3 m pločio terasa. Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Į PV nuo piliakalnio yra 40 m pločio, 7 m gylio grioviu atskirtas 5 m skersmens viršuje kūgio formos kalvos smaigalys, kurio paskirtis nėra aiški. Piliakalnis buvo ariamas, pylimas apardytas apkasų. 2002 m. piliakalnis sutvarkytas: padaryti takai, laiptai, nukirsti želdiniai, iškelta PV papėdėje buvusi sodyba, pastatytas informacinis stendas.

Į R nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu. 500 m į ŠV yra 1984–1986 m. tyrinėtas vėlesnio laikotarpio senkapis, įrengtas greičiausiai dar pilėnų.

Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 ir 1387 m.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a.

Pasiekiamas iš Nemuno dešiniajame krante esančio senojo (pirmojo) Alytaus centrinės A. Juozapavičiaus gatvės pasukus į Merkinės gatvę, iš jos – į Piliakalnio gatvę, važiuojant laikytis arčiau dešiniojo Nemuno kranto – iš viso 1,1 km (yra kairėje).

Lit.: Wejtko, 1889, p. 895–896 (II); Radziukynas, 1909, p. 34–35; Покровскй, 1893, c. 123; LAA, p. 27 (Nr. 7); Svetikas, 1986; 1988; Baranauskas, 2003, p. 66, 78.