Pirmasis piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Guostės dešiniajame krante, santakoje su mažu upeliu. Aikštelė trapecinė, orientuota Š-­P kryptimi, 38 m ilgio, 42 m pločio Š krašte, 21 m ­- P. Aikštelės Š krašte supiltas 42 m ilgio, 2 m aukščio, 15 m pločio pylimas, kurio išorinis 3,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 14 m pločio, 2 m gylio griovį. P pusėje aikštelė nuo toliau į P esančio 11x6 m dydžio trikampio smaigalio atskirtas 15 m ilgio, 10 m pločio, 3 m gylio grioviu. Šlaitai statūs, iki 13 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, nuslinkę R ir V aikštelės kraštai ir šlaitai bei smaigalio R šonas. Šlaitų apačios eroduoja ir dabar. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir pylimas apaugę lapuočiais.

Piliakalnis žinomas ir Piliakalnio vardu.

Piliakalnio apylinkėse 1957 m. buvo rastas XIV a. sidabrinių papuošalų ir monetinių lydinių lobis.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Stakliškių R galo pavažiavus Stakliškių-­Užukalnio keliu 500 m ir paėjus į dešinę (R) per laukus 100 m (yra kitapus upelio).

Lit.: LAA, p. 154 (Nr. 679).